Negavusieji ES paramos gaus milijonines kompensacijas?


Fotodienos nuotr.

valstietis.lt

2011-01-20 11:29

Žaliosios energetikos projektus vystyti ketinę pareiškėjai turi dideles galimybes gauti milijonines kompensacijas iš valstybės, mano teisininkai. Jie neatmeta galimybės, kad ES institucijos gali imtis tinkamų sankcijų prieš Lietuvą bei teigia, kad paramos neskyrimu turėtų susidomėti prokurorai.

Advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ specialistų teigimu, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kanclerės sprendimas, pagal kurį buvo sustabdytas ES paramos skyrimas vėjo, saulės ir vandens energetikos projektus vystyti norėjusiems pareiškėjams, prasilenkia ne tik su atmetimo tvarka, skirstant tokią paramą, bet ir prieštarauja faktinėms ir teisinėms aplinkybėms.

„Nei vienoje ES šalyje nėra buvę tokio atvejo, kuomet paramos skirstymas būtų sustabdytas, argumentuojant tokiu beviltišku teiginiu, kaip nenustatyta energijos supirkimo kaina. Pareiškėjai, planavę vystyti tokius projektus, turėjo gauti paramą, jei atitiko visus reikalavimus. Pareiškėjai turi tikrai tvirtus argumentus reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės“, – sako energetikos srityje besispecializuojantis advokatas Laimonas Pivoras.

Anot jo, Žemės ūkio ministerijos sprendimas neskirti paramos dėl nesančios nustatytos supirkimo kainos yra visiškai neteisingas, nes dalis pareiškėjų šiuo metu gamina ir supirkėjams sėkmingai parduoda gaminamą energiją, nepaisant to, kad kaina nėra galutinai patvirtinta ar gali būti tvirtinama iš naujo.

„Ministerija savotiškai neigia dabartinę tvarką, pagal kurią kiekvienas gamintojas šiuo metu turi teisę parduoti gaminamą energiją. Tai – keisčiausias argumentas, kokį tik galima buvo sugalvoti. Jis yra visiškai neteisingas, be to prasilenkia su teisinėmis normomis ar ES paramos skirstymo taisyklėmis“, – pastebi advokatas.

Teisininko teigimu, beveik dvejus metus raginusi teikti paraiškas žaliosios energetikos projektams vystyti ŽŪM gali sulaukti ne tik pareiškėjų reikalavimų atlyginti žalą, bet ir griežtų ES institucijų sankcijų.

„Pareiškėjai, investavę į tokio projekto vystymą, tarkime, į žemės pirkimą ar veikiančių jėgainių atnaujinimą, turi stiprias teisines pozicijas reikalauti žalos atlyginimo. Bendra ieškinių suma gali siekti milijonus litų“, – mano L. Pivoras.

Advokato nuomone, daug didesnė žala Lietuvai gali būti padaryta, jei tokį atvejį imtų nagrinėti ES institucijos.

 

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas