Neįgali politika — neįgaliesiems (1)

(Puslapis 1 iš 4)


Eltos nuotr.

Nijolė Koskienė / Šiaulių kraštas

2011-03-03 07:20

„ Mes turime žmones — tai visas mūsų turtas. Norint tokiai šaliai išgyventi, konkuruoti, reikia investuoti į žmones, o čia viskas atvirkščiai“, — įsitikinęs Adolfas Juodraitis, Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas, socialinių mokslų daktaras.

Su A. Juodraičiu sutartas pokalbis apie politikus ir neįgaliuosius nukrypo kiek kita linkme: apie neįgalią politiką.

Apie neįgaliųjų teikiamą naudą

— Prieš rinkimus politinės partijos lankė ir neįgaliųjų organizacijas, pristatė savo programas, bet, anot pačių neįgaliųjų, niekas niekada nesigilino į jų problemas. Niekas iš politikų nepažadėjo: ateisime į valdžią, sumažinsime bortelius. Ar politikai pakankamai dėmesio skiria labiausiai pažeidžiamai žmonių kategorijai? Ar apskritai galime kalbėti apie tokią sąvoką, kaip „politikai ir neįgalieji“?

— Manau, nereikėtų kelti tokio klausimo — mes visi esame viena grupė. Ponai politikai ir valstybė turi atsakyti už visus ir visais rūpintis.

Bet gerai, kalbėkime apie neįgaliuosius. Jų visame pasaulyje yra apie 10 procentų. Tai daug. Labai svarbu, kiek jie gali save realizuoti, kaip asmenybės, kuo užsiimti, kad pasijustų reikalingais.

Amerika irgi 20-25 metus turėjo ugdyti žmones, kol šie suprato, kad neįgalus žmogus (nesvarbu, kokia jo negalė, kartais gal net labai stipriai išreikšta psichinė) duoda visuomenei labai didelę naudą — aš pasijaučiu šalia jų geresnis ir darausi geresnis, man norisi padėti, ir ta mūsų tarpusavio sąveika įgauna didelę jėgą.

Tada mes nebeskaičiuojame, koks neįgaliojo indėlis į bendrą vidaus produktą? Svarbu, koks jo indėlis į mano žmogiškąsias savybes. O tos mano savybės vėliau atsilieps ir mano indėliui į BVP. Tada niekas neįgaliajam nepasakys, kad jis yra visuomenės išlaikytinis.

Kita vertus, kur garantijos, kad tu visą gyvenimą būsi sveikas, ir su kokiomis garantijomis susidursi, kai tavo gyvenime įvyks krizė, lūžis, o kiti į tave žiūrės atbulomis akimis ar su gailesčiu.

Neįgaliesiems nereikia gailesčio, jiems reikia pagarbos ir bendradarbiavimo. Mes turime klausti, kuo aš tau galiu padėti, nes žinau, kad tu jau padedi man savo buvimu.

— Gal neįgalusis ir politikui gali būti reikalingas, ne tik kaimynui?

— Vat čia ir bėda. Politikas turėtų juos prisiminti visada, ne tik rinkimų metu, ir klausti, o kuo aš jums galiu padėti? Neveikia tas ar kitas įstatymas? Gerai, dar kartą išjudinsime.

Kita vertus, juk dalis elektorato gali neateiti į rinkimus dėl suprantamų priežasčių — nėra kas palydi, pastumia vežimėlį. Tai tokiu atveju tegul ne žmonės eina pas tave, bet tu, politike, eik pas žmones.

Dorybė yra žinojimas

— Kita vertus, mūsų politikams apskritai yra būdingos fazės ar ciklai. Rinkimai yra vienas iš tų ciklų, kai visi puola kažką daryti.

Straipsnio puslapiai:

- Nijolė Koskienė

Šiaulių kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas