Neinvestuojančioms įmonėms ‒ sunkumai užsienio ir vidaus rinkose kone garantuoti

(Puslapis 1 iš 2)


Organizatorių nuotr.

Vaiva Šečkutė / Ekonomika.lt

2015-10-13 11:55

Lietuva prarado Europos Sąjungos rinkos dalį, kurią buvo išsikovojusi iki 2013-ųjų metų. Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį investicijų augimas šalyje buvo spartus, tačiau jis gali būti nepakankamas norint šią rinkos dalį vėl padidinti. Nors šiuo metu įmonės ne tik turi daug priežasčių ir realių galimybių investicijoms didinti, visgi „Swedbank“ ekonomistai mato nemažai neapibrėžtumo dėl tolimesnio investicijų augimo.

Nuo 2010 metų mažėjančios darbo sąnaudos ir didėjantis produktyvumas leido Lietuvos eksportuotojams sėkmingai plėsti eksporto rinkas ES. Visgi nuo 2013-ųjų metų realiems atlyginimams pradėjus augti sparčiau nei produktyvumui, ši rinkos dalis pradėjo trauktis. Panašu, jog išsekus galimybėms konkuruoti mažinant darbo kaštus, nebuvo pakankamai investuojama į efektyvumo didinimą. O nedidinant investicijų Lietuva greičiausiai nesugebės ne tik padidinti, bet ir išlaikyti užimamų pozicijų.

Tiesa, pirmojo šių metų pusmečio rezultatai džiugina – nepaisant ne itin optimistinių verslo lūkesčių, materialinės investicijos per metus išaugo 9,2 proc. Dar svarbiau tai, kad 10 proc. padidėjo ir investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto priemones. Tai reiškia, jog įmonės investavo į efektyvumo didinimą.

Įmones investuoti verčia ne tik aukštas gamybinių pajėgumo panaudojimas lygis, bet ir didėjantis spaudimas atlyginimų augimui bei didėjanti konkurencija eksporto rinkose. Be to, panašu, kad finansuoti investicijas taip pat yra iš ko. Nepaskirstytas pelnas pirmąjį šių metų pusmetį jau 7,1 proc. viršijo ankstesnį piką, pasiektą 2008 metais. Taigi įmonės turi pakankamai nuosavų lėšų finansuoti investicijų projektus. Kita vertus, įmonės taip pat žymiai sumažino savo finansinį svertą ‒ Lietuvos įmonės yra vienos mažiausiai įsiskolinusių įmonių ES. Taigi palankios skolinimo sąlygos ir konkurencinis spaudimas gali paskatinti įmonės skolintis daugiau.

Beveik visą laiką po krizės įmonių paskolų portfelis traukėsi, tačiau pastaruoju metu matėme šiokių tokių atsigavimo ženklų, įmonės pradėjo aktyviau skolintis investicijoms. Aukštas likvidumas bankiniame sektoriuje ir gerėjančios Lietuvos ekonomikos perspektyvos turėtų skatinti skolinimo augimą ir ateityje.

Rugsėjį taip pat pagerėjo ir iki šiol vis prastėję pramonės lūkesčiai. Ir pramonės, ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodikliai šiuo metu yra aukštesni nei prieš metus. Be to, pramonės įmonių, kurios neįvardija nei vieno veiksnio, kuris ribotų jų veiklą, dalis šiuo metu yra aukščiausia istorijoje, ir tokių įmonių dalis paslaugų sektoriuje taip pat stabiliai auga. Finansinių sunkumų patiria gana nedaug ‒ 10-11 proc. šių įmonių.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Šečkutė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas