Neišvengiami pakeitimai aukštajame moksle: programų skaičius mažės

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr. Studentai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-06-13 17:25

Net ir neįvykdžius aukštojo mokslo reformos ir universitetų sujungimo, jau nuo kitų metų stojantiems Lietuvoje gali tekti rinktis iš visai kitokio mokslo programų sąrašo.

Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad nuo 2018 m. bus vertinamos ir akredituojamos studijų kryptys. Kiekvienoje kryptyje būna nuo kelių iki keliolikos studijų programų. Rengiantis akredituoti kryptį bus peržiūrimos visos toje kryptyje įregistruotos studijų programos ir vertinama, kaip jos atitinka svarbiausius jų kokybę apibūdinančius kriterijus. Neatitinkančios kriterijų, finansavimo neteks.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad dėl šių pakeitimų jau kitais metais trečdaliu turėtų sumažinti studijų programų skaičius.

Universitetai patys bus priversti jungtis

Šiuo įstatymu tikimasi, kad programų skaičius ženkliai sumažės ir liks tik gyvybingos studijų kryptys. G. Viliūno teigimu, labiausiai bus paliestos ekonomikos ir vadybos programos.

„Kreditavimas yra tas instrumentas, kuris galėtų sumažinti programų skaičių, jei paaiškėtų, kad dalyje aukštųjų mokyklų tam tikros studijų kryptys neturi pakankamo mokslinio pagrindo. Jos būtų neakredituotos. Mes investuosime tik į tas studijų programas ir kryptis, kurios bus įvertintos kaip nepriekaištingos. Greičiausiai nemaža dalis studijų programų bus akredituotos tam tikram laikotarpiui su sąlyga, kad jas bus galima vykdyti, bet valstybė nefinansuos. Tada tikėtina, kad jos nesurinks pakankamo studentų skaičiaus ir anksčiau ar vėliau nunyks. Tai labiausiai palies didžiuosiuose miestuose besidubliuojančias studijų programas ir kryptis, kur kelios aukštosios mokyklos vykdo tos pačios krypties studijas. Ar tai vadyba, ar ekonomika. Ten turėtų tas skaičius gana smarkiai susitraukti“, – sako G. Viliūnas.

Tiesa, studijų programų skaičius priklauso ir nuo universitetų tinklo optimizavimo. Jei Seimas priims sprendimą jungti aukštąsias mokyklas, tada kitais metais keisis ir priėmimo procesas ir studijų programų skaičius. Jei ne, manoma, kad akreditacijų įstatymas galėtų paskatinti pačius universitetus jungtis.

„Studijų programų stambinimas yra ilgesnis procesas. Jau atliktas programų perkodavimas, sujungtos pernelyg smulkios studijų programos, išregistruotos nevykdomos, tačiau to nepakanka. Būtina peržiūrėti visą studijų turinį, orientuojantis į tarpdalykiškumą ir tarpkryptiškumą, plačius kvalifikacinius laipsnius ir bendrųjų aukštojo mokslo kompetencijų ugdymą.

Diskutuojame su mokyklomis, kad pačios įvertintų galimybes, ypatingai dėl to, jog mažėja studentų skaičius ir, manau, nemaža dalis aukštųjų mokyklų peržiūrės savo siūlomų programų skaičių. Jas sustambins, gal dalį vykdys su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Bet labiausiai tikimės, kad tos, kurios nesurenka studentų skaičiaus įsilies į didesnius darinius juos tik sustiprindami“, – naujienų portalui tv3.lt teigia G. Viliūnas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas