Neįvertinti Lietuvos žemės klodai

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-06-07 06:51

Skalūnų dujų burbulas visuomenę ir žiniasklaidą privertė vėl atsigręžti į primirštą per sunkmetį šalies ūkio sritį – geologiją. Jai sunkmetis nesibaigia.

Lietuva nėra turtinga naudingųjų iškasenų, tačiau, pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus, nors kiek paskatinta finansiškai ir teisiškai, galėtų deramai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Pasak jo, Lietuvoje aptikta ir ištirta 18 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių naudojama pusė. Dėl aplinkosauginių, teisinių arba ekonominių (kai eksploatuoti telkinių neapsimoka dėl mažo kiekio) ir panašių kliūčių nėra liečiami geležies rūdos, gintaro, gipso, akmens druskos klodai.

J. Mockevičius pavydžiai žvelgia į Skandinavijos šalis, kur krizė tapo postūmiu kalnakasybai stiprinti.

„Gegužės viduryje būdamas Šiaurės ir Baltijos valstybių geologijos tarnybų vadovų pasitarime, – pasakoja LGT vadovas, – įsitikinau, kad dauguma ES šalių ėmė orientuotis į mineralinių išteklių bazės plėtrą, platesnį naudojimą ir žvalgymą. Mūsų buvimo dieną suomiai prie Leningrado srities atidarė savo aukso kasyklą.“

Anot jo, per pastaruosius keletą metų Suomija tapo Europos kalnakasybos lydere: dosniai finansuoja savo išteklių žvalgybos darbus ir kviečiasi stipriausius pasaulio kalnakasybos atstovus iš Kanados ir Australijos, tarptautinėse parodose dalyvauja aukščiausiu lygiu lydimi prezidentės. Prieš 3–4 metus, kai pradėjo augti metalo paklausa Kinijoje ir Indijoje, prasidėjo pasaulinis kalnakasybos bumas. Metalų nepakeitė plastmasės ir polimerai, kaip buvo tikimasi, todėl dabar džiaugiasi tie, kurie suskubo atsigręžti į kalnakasybą. Suomiai Europoje jau diktuoja kalnakasybos madas.

Išgauti ar taupyti?

„Akmens amžius baigėsi seniai, bet ne dėl to, kad baigėsi akmenys. Todėl ir naftą reikia išgauti tada, kai ji brangiausia. Paskui jos gal ir nereikės“, – išmintingus arabų šeicho žodžius prisimena J. Mockevičius.

Pasak jo, Lietuvoje pasigirsta pasiūlymų savo gamtos išteklius, ypač naftą, išsaugoti ateities kartoms.

„Jeigu turėtume milijardus barelių, gal būtų galima pasvarstyti ir apie dalies „išsaugojimą“ ateičiai, tačiau dabar pasaulyje per dieną išgaunama apie 80 mln. barelių, o mes ir per metus nė dešimtadalio to neišgauname, – sako LGT vadovas. – Pasaulio ir savo ateities dideliais turtais nenustebinsime.“

O pataupyti – nori to ar ne – vis tiek tenka. Pavyzdžiui, Lietuvoje iš naftos telkinio dabartinėmis techninėmis priemonėmis įmanoma išgauti vos apie 30 proc. naftos, o rekordinę dalį išgauna norvegai Šiaurės jūroje – apie 60 procentų. Yra būdų rezultatams pagerinti (pūsti karštą orą, kad nafta suskystėtų, arba naudoti chemikalus), bet jie ne visada ekonomiškai pasiteisina arba gali užteršti gruntinius vandenis.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

„Wizz Air“ pranešė atšaukianti dalį skrydžių iš Lietuvos

 Penktadienį avialinijų bendrovė „Wizz Air“ žiniasklaidoje pradėjo dalintis oficialiu bendrovės komentaru, kuriame nurodo, kad norint, jog populiariausi maršrutai būtų prieinami už mažesnę kainą, tenka atsisakyti kai kurių ...

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

Bendrovė iš Novergijos kursis Lietuvoje ir įdarbins 250 žmonių

 Norvegijos bendrovė „Yara International“, viena didžiausių trąšų tiekėjų pasaulyje, ką tik paskelbė planuojanti Vilniuje atidaryti kol kas vienintelį pasaulyje tokio tipo transporto ir logistikos operacijų centrą, atsakingą ...

Ekonomika gerėja, gyventojų skaičius Lietuvoje nedidėja. Kodėl?

 Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių ...

Paaiškino, kur jaunos šeimos galės gauti paramą būstui ir kokio dydžio

 Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir ...

NT rinkos apžvalga: rezultatai vieni geriausių per 10 metų

 2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 ...

Pasirodė naujas reitingas: Lietuva – trečia pasaulyje

 Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už ...

Savartynų vadovai neigia premjero įtarimus dėl šiukšlių deginimo

 Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų ...

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas