Neįvertinti Lietuvos žemės klodai

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-06-07 06:51

Skalūnų dujų burbulas visuomenę ir žiniasklaidą privertė vėl atsigręžti į primirštą per sunkmetį šalies ūkio sritį – geologiją. Jai sunkmetis nesibaigia.

Lietuva nėra turtinga naudingųjų iškasenų, tačiau, pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus, nors kiek paskatinta finansiškai ir teisiškai, galėtų deramai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Pasak jo, Lietuvoje aptikta ir ištirta 18 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių naudojama pusė. Dėl aplinkosauginių, teisinių arba ekonominių (kai eksploatuoti telkinių neapsimoka dėl mažo kiekio) ir panašių kliūčių nėra liečiami geležies rūdos, gintaro, gipso, akmens druskos klodai.

J. Mockevičius pavydžiai žvelgia į Skandinavijos šalis, kur krizė tapo postūmiu kalnakasybai stiprinti.

„Gegužės viduryje būdamas Šiaurės ir Baltijos valstybių geologijos tarnybų vadovų pasitarime, – pasakoja LGT vadovas, – įsitikinau, kad dauguma ES šalių ėmė orientuotis į mineralinių išteklių bazės plėtrą, platesnį naudojimą ir žvalgymą. Mūsų buvimo dieną suomiai prie Leningrado srities atidarė savo aukso kasyklą.“

Anot jo, per pastaruosius keletą metų Suomija tapo Europos kalnakasybos lydere: dosniai finansuoja savo išteklių žvalgybos darbus ir kviečiasi stipriausius pasaulio kalnakasybos atstovus iš Kanados ir Australijos, tarptautinėse parodose dalyvauja aukščiausiu lygiu lydimi prezidentės. Prieš 3–4 metus, kai pradėjo augti metalo paklausa Kinijoje ir Indijoje, prasidėjo pasaulinis kalnakasybos bumas. Metalų nepakeitė plastmasės ir polimerai, kaip buvo tikimasi, todėl dabar džiaugiasi tie, kurie suskubo atsigręžti į kalnakasybą. Suomiai Europoje jau diktuoja kalnakasybos madas.

Išgauti ar taupyti?

„Akmens amžius baigėsi seniai, bet ne dėl to, kad baigėsi akmenys. Todėl ir naftą reikia išgauti tada, kai ji brangiausia. Paskui jos gal ir nereikės“, – išmintingus arabų šeicho žodžius prisimena J. Mockevičius.

Pasak jo, Lietuvoje pasigirsta pasiūlymų savo gamtos išteklius, ypač naftą, išsaugoti ateities kartoms.

„Jeigu turėtume milijardus barelių, gal būtų galima pasvarstyti ir apie dalies „išsaugojimą“ ateičiai, tačiau dabar pasaulyje per dieną išgaunama apie 80 mln. barelių, o mes ir per metus nė dešimtadalio to neišgauname, – sako LGT vadovas. – Pasaulio ir savo ateities dideliais turtais nenustebinsime.“

O pataupyti – nori to ar ne – vis tiek tenka. Pavyzdžiui, Lietuvoje iš naftos telkinio dabartinėmis techninėmis priemonėmis įmanoma išgauti vos apie 30 proc. naftos, o rekordinę dalį išgauna norvegai Šiaurės jūroje – apie 60 procentų. Yra būdų rezultatams pagerinti (pūsti karštą orą, kad nafta suskystėtų, arba naudoti chemikalus), bet jie ne visada ekonomiškai pasiteisina arba gali užteršti gruntinius vandenis.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas