Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes

(Puslapis 1 iš 4)


Nekilnojamas

Viktorija Chockevičiūtė / tv3.lt

2016-01-07 17:22

 Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.

„Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų. Viską stengiamasi laikyti valstybės nuosavybėje vietoj to, kad atsikratę nereikalingo turto galėtume efektyviau tvarkytis su finansiniais srautais. Galimas dalykas, kad čia dėl savų interesų norima išlaikyti tą įtaką. Nekilnojamojo turto valdymas susijęs su darbo vietų kūrimu, priežiūra, eksploatavimu, palaikymu. Tad galbūt kažkas nori būti tų darbo vietų šeimininkais. Taip pat nežiūrint ekonominio efektyvumo, galvojama tik apie galią su kuria yra tapatinami. Reikia skaičiuoti alternatyvas – turto pardavimas ar tiesiog paslaugų samdymas iš išorinių bendrovių. To nesiimant yra permokama, o taip susidaro didžiulės sumos, kurios neleidžia valstybei veikti efektyviau“, – komentuoja SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Ar reikėtų valstybės valdomą turtą perleisti privačioms bendrovėms?

Sprendimų siūloma įvairių – turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Tačiau bet kurio sprendimo priėmimui – būtina politinė valia.

G. Nausėda teigia, kad pirmiausia derėtų pradėti nuo valstybės turto inventorizacijos, kurios metu savivaldybės atskleistų valdomą turtą.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pateikia pavyzdžius, kaip kitos Europos šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, tvarkosi su šia problema. Ten stengiamasi administraciniams patalpas perduoti valdyti privačioms kompanijoms. Taigi, jei valstybinėms institucijoms prireikia papildomų lėšų, jos yra imamos ne iš biudžeto ir nekuriamos naujos paslaugos, bet išsinuomojama iš privačių įmonių, kurios konkuruodamos pasiūlo geriausią rinkos kainą.

„Norint šiuos klausimus išspręsti yra eilė žingsnių, bet viskas vyksta labai lėtai. Jei neklystu, valstybės turto valdymo įstatymas buvo rengiamas 7 ar 8 metus. Yra daug žinybų, institucijų, kurių mes nelabai net žinom, o joms gera tą turtą turėti ir dėl to priešinasi bet kokioms reformoms. Pačiai Finansų ministerijai prireikė 3–4 metų kol suregistruotų visą turtą, nes jis buvo slepiamas, nepateikiami duomenys. Yra maži karaliukai, kurie jaučiasi svarbūs ir reikšmingi tik tada, kai turi to turto“, – pasakoja A. Avulis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Europos Sąjunga prilyginta Titanikui: ar vertybių krizė nugramzdins į dugną?

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja ...

Darbdaviai atskleidė, kodėl darbuotojams negali suteikti didesnių paskatų dirbti

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. ...

„CityBee“ ir „Taxify“ nauja paslauga – viena pirmųjų pasaulyje

Automobilių ir dviračių dalijimosi paslaugas teikianti „CityBee“ sujungė jėgas su populiariausia Baltijos šalyse išmaniąja transporto programėle „Taxify“ ir pristatė unikalų modelį, nuo šiol leidžiantį ...

Bandymas pergudrauti žiemą gali kainuoti ir 1000 eurų

Lietuvoje dominuojant dyzelinu varomiems lengviesiems automobiliams, jų savininkai žiemą raginami kuro bakui taikyti priešingą nei vasarą formulę: stebėti ne kiek degalų jame liko, o kiek trūksta. Atšalus orui, į rizikos grupę ...

Viršvalandžiai Lietuvoje: dirbama ir daugiau, ir nemokamai

Daugiau nei pusė Lietuvos dirbančiųjų pluša ir po darbo, tačiau net kas antram už tai nieko nemokama, rodo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas. „Dabar veikiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas leidžia ...

Kas slepiasi kalėdinių verslo dovanų dėžutėse?

Kalėdinės verslo dovanos – nekalta tradicija, būtinybė ar slapta manipuliavimo priemonė? Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ organizuotų verslo etikos pusryčių metu šį klausimą iškėlė verslo ir valstybinių ...

Prekybininkai: artėjant šventėms pirkinių krepšeliai didėja

Lietuvos gyventojai jau gyvena švenčių nuotaikomis – tą atspindi prekybininkų skaičiuojamas vidutinis pirkėjo krepšelis. Ne tik perkamos dovanos, bet ir planuojami valgiaraščiai Kūčioms, Kalėdoms, Naujiems metams bei ...

Prekybos tinklams susijungus, dalis parduotuvių gali užsidaryti: kur dėsis darbuotojai?

Galimos prekybos tinklų „Iki“ ir „Rimi“ jungtuvės būtų istorinės mažmeninės prekybos rinkoje Lietuvoje. Tad jau dabar kyla klausimų, ko galime tikėtis, ar konkurencijos taryba palaimintų šį junginį? Ekspertai teigia, ...

Neįprastas būdas įsigyti būstą: perkančiajam reikia sulaukti buto savininko mirties

Nekilnojamojo turto (NT) rinka ne kartą įvardyta šiuo metu saugiausia investicija. Tad atsiranda vis daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima plėtoti būstų įsigijimą. Viena idėjų, pasekti Prancūzijos „Viager“ modeliu, kuomet už butą ...

Ekonomistė siūlo jaunimui nusileisti ant žemės: padirbkite metus dykai (3)

Jaunas žmogus, ką tik baigęs studiją, ieško darbo. Jis dega entuziazmu, jis pilnas naujų idėjų, trokšta dirbti, o jo lūkesčiai – aukšti, jis nori gyventi gerai. Aukšti lūkesčiai dalį darbdavių ir atbaido: jie ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas