Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes

(Puslapis 1 iš 4)


Nekilnojamas

Viktorija Chockevičiūtė / tv3.lt

2016-01-07 17:22

 Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.

„Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų. Viską stengiamasi laikyti valstybės nuosavybėje vietoj to, kad atsikratę nereikalingo turto galėtume efektyviau tvarkytis su finansiniais srautais. Galimas dalykas, kad čia dėl savų interesų norima išlaikyti tą įtaką. Nekilnojamojo turto valdymas susijęs su darbo vietų kūrimu, priežiūra, eksploatavimu, palaikymu. Tad galbūt kažkas nori būti tų darbo vietų šeimininkais. Taip pat nežiūrint ekonominio efektyvumo, galvojama tik apie galią su kuria yra tapatinami. Reikia skaičiuoti alternatyvas – turto pardavimas ar tiesiog paslaugų samdymas iš išorinių bendrovių. To nesiimant yra permokama, o taip susidaro didžiulės sumos, kurios neleidžia valstybei veikti efektyviau“, – komentuoja SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Ar reikėtų valstybės valdomą turtą perleisti privačioms bendrovėms?

Sprendimų siūloma įvairių – turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Tačiau bet kurio sprendimo priėmimui – būtina politinė valia.

G. Nausėda teigia, kad pirmiausia derėtų pradėti nuo valstybės turto inventorizacijos, kurios metu savivaldybės atskleistų valdomą turtą.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pateikia pavyzdžius, kaip kitos Europos šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, tvarkosi su šia problema. Ten stengiamasi administraciniams patalpas perduoti valdyti privačioms kompanijoms. Taigi, jei valstybinėms institucijoms prireikia papildomų lėšų, jos yra imamos ne iš biudžeto ir nekuriamos naujos paslaugos, bet išsinuomojama iš privačių įmonių, kurios konkuruodamos pasiūlo geriausią rinkos kainą.

„Norint šiuos klausimus išspręsti yra eilė žingsnių, bet viskas vyksta labai lėtai. Jei neklystu, valstybės turto valdymo įstatymas buvo rengiamas 7 ar 8 metus. Yra daug žinybų, institucijų, kurių mes nelabai net žinom, o joms gera tą turtą turėti ir dėl to priešinasi bet kokioms reformoms. Pačiai Finansų ministerijai prireikė 3–4 metų kol suregistruotų visą turtą, nes jis buvo slepiamas, nepateikiami duomenys. Yra maži karaliukai, kurie jaučiasi svarbūs ir reikšmingi tik tada, kai turi to turto“, – pasakoja A. Avulis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Paskelbti naujausi atlyginimų vidurkiai: skirtumai – dešimtimis kartų

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, ...

„Sodra“ skelbia dar daugiau duomenų apie atlyginimus skirtingose įmonėse

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. ...

Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo ...

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas