Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes

(Puslapis 1 iš 4)


Nekilnojamas

Viktorija Chockevičiūtė / tv3.lt

2016-01-07 17:22

 Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.

„Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų. Viską stengiamasi laikyti valstybės nuosavybėje vietoj to, kad atsikratę nereikalingo turto galėtume efektyviau tvarkytis su finansiniais srautais. Galimas dalykas, kad čia dėl savų interesų norima išlaikyti tą įtaką. Nekilnojamojo turto valdymas susijęs su darbo vietų kūrimu, priežiūra, eksploatavimu, palaikymu. Tad galbūt kažkas nori būti tų darbo vietų šeimininkais. Taip pat nežiūrint ekonominio efektyvumo, galvojama tik apie galią su kuria yra tapatinami. Reikia skaičiuoti alternatyvas – turto pardavimas ar tiesiog paslaugų samdymas iš išorinių bendrovių. To nesiimant yra permokama, o taip susidaro didžiulės sumos, kurios neleidžia valstybei veikti efektyviau“, – komentuoja SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Ar reikėtų valstybės valdomą turtą perleisti privačioms bendrovėms?

Sprendimų siūloma įvairių – turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Tačiau bet kurio sprendimo priėmimui – būtina politinė valia.

G. Nausėda teigia, kad pirmiausia derėtų pradėti nuo valstybės turto inventorizacijos, kurios metu savivaldybės atskleistų valdomą turtą.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pateikia pavyzdžius, kaip kitos Europos šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, tvarkosi su šia problema. Ten stengiamasi administraciniams patalpas perduoti valdyti privačioms kompanijoms. Taigi, jei valstybinėms institucijoms prireikia papildomų lėšų, jos yra imamos ne iš biudžeto ir nekuriamos naujos paslaugos, bet išsinuomojama iš privačių įmonių, kurios konkuruodamos pasiūlo geriausią rinkos kainą.

„Norint šiuos klausimus išspręsti yra eilė žingsnių, bet viskas vyksta labai lėtai. Jei neklystu, valstybės turto valdymo įstatymas buvo rengiamas 7 ar 8 metus. Yra daug žinybų, institucijų, kurių mes nelabai net žinom, o joms gera tą turtą turėti ir dėl to priešinasi bet kokioms reformoms. Pačiai Finansų ministerijai prireikė 3–4 metų kol suregistruotų visą turtą, nes jis buvo slepiamas, nepateikiami duomenys. Yra maži karaliukai, kurie jaučiasi svarbūs ir reikšmingi tik tada, kai turi to turto“, – pasakoja A. Avulis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose – griežtesnė administracinė atsakomybė

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įtvirtinta griežtesnė administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, už saugaus elgesio ...

Darbdavių žaidimai: specialiai užkelia reikalavimus, kad lengviau įdarbintų užsienietį?

 Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje ...

Nauja Darbo kodekso tvarka užgriūna besilaukiančias: kaip neprarasti to, kas priklauso?

 Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau ...

„Ryanair“ pranešė apie skrydžius nauja kryptimi

 Pigių oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio dukart per savaitę keleivius skraidins iš Kauno oro uosto į Cheroną (Žironą), Ispanijoje. Iš šio oro uosto nemaža dalis turistų ...

Ar įmanoma Lietuvoje susirasti darbą už daugiau nei 1200 eurų?

 Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas ...

Paaiškėjo, kodėl už tą patį darbą Lietuvos miestuose mokama skirtingai

 Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. ...

Pirmą kartą nuo 2008 m. sparčiausiai butų kaina augo nebe Vilniuje

 Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius ...

„Revel Systems“ plėtra Lietuvoje: naujas biuras ir antras pagal dydį padalinys pasaulyje

 Daugiau nei 500 mln. eurų vertinama, inovatyvius atsiskaitymo prekybos taškuose sprendimus visame pasaulyje teikianti JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“ toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje. Bendrovė Vilniuje ...

Dabartiniai gydytojų ir slaugytojų atlyginimai ligoninėse: prašymas kelia tikrą sumaištį

 Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su ...

Siūlymas prekybos tinklams – nedirbti didžiųjų švenčių metu. Kas prisijungs?

 Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas