Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes

(Puslapis 1 iš 4)


Nekilnojamas

Viktorija Chockevičiūtė / tv3.lt

2016-01-07 17:22

 Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.

„Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų. Viską stengiamasi laikyti valstybės nuosavybėje vietoj to, kad atsikratę nereikalingo turto galėtume efektyviau tvarkytis su finansiniais srautais. Galimas dalykas, kad čia dėl savų interesų norima išlaikyti tą įtaką. Nekilnojamojo turto valdymas susijęs su darbo vietų kūrimu, priežiūra, eksploatavimu, palaikymu. Tad galbūt kažkas nori būti tų darbo vietų šeimininkais. Taip pat nežiūrint ekonominio efektyvumo, galvojama tik apie galią su kuria yra tapatinami. Reikia skaičiuoti alternatyvas – turto pardavimas ar tiesiog paslaugų samdymas iš išorinių bendrovių. To nesiimant yra permokama, o taip susidaro didžiulės sumos, kurios neleidžia valstybei veikti efektyviau“, – komentuoja SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Ar reikėtų valstybės valdomą turtą perleisti privačioms bendrovėms?

Sprendimų siūloma įvairių – turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Tačiau bet kurio sprendimo priėmimui – būtina politinė valia.

G. Nausėda teigia, kad pirmiausia derėtų pradėti nuo valstybės turto inventorizacijos, kurios metu savivaldybės atskleistų valdomą turtą.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pateikia pavyzdžius, kaip kitos Europos šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, tvarkosi su šia problema. Ten stengiamasi administraciniams patalpas perduoti valdyti privačioms kompanijoms. Taigi, jei valstybinėms institucijoms prireikia papildomų lėšų, jos yra imamos ne iš biudžeto ir nekuriamos naujos paslaugos, bet išsinuomojama iš privačių įmonių, kurios konkuruodamos pasiūlo geriausią rinkos kainą.

„Norint šiuos klausimus išspręsti yra eilė žingsnių, bet viskas vyksta labai lėtai. Jei neklystu, valstybės turto valdymo įstatymas buvo rengiamas 7 ar 8 metus. Yra daug žinybų, institucijų, kurių mes nelabai net žinom, o joms gera tą turtą turėti ir dėl to priešinasi bet kokioms reformoms. Pačiai Finansų ministerijai prireikė 3–4 metų kol suregistruotų visą turtą, nes jis buvo slepiamas, nepateikiami duomenys. Yra maži karaliukai, kurie jaučiasi svarbūs ir reikšmingi tik tada, kai turi to turto“, – pasakoja A. Avulis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Iš Lietuvos tiesioginiu skrydžiu į JAV: ar Lietuvai prireiks naujo oro uosto?

Lietuvoje jau veikia 3 oro uostai, tačiau nė iš vieno iš jų tiesioginiu skrydžiu nepasieksime JAV ar kitų tolimesnių pasaulio kampelių. Didelių galimybių plėsti šiuos oro uostus nėra. Kyla svarstymai, ar Lietuva pasirengusi ...

VMI pasirašė sutartį dėl „čekių loterijos“ organizavimo

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiandien institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „Algoritmų sistemos“, laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų kvitų žaidimui organizuoti. Konkursą ...

Ar lengvatinis PVM maisto produktams sugrąžintų pirkėjus iš Lenkijos?

Finansų ministerija peržiūri prekes ir paslaugas, kurioms galėtų būti taikomas mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Kol kas neaišku, kokioms prekėms ir paslaugoms būtų taikomi 5 procentai PVM. Ministerija neatskleidžia, ar tarp ...

Palangoje pinga vanduo – nuo rudens reikės mokėti mažiau

Palangoje pinga centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo – tokį sprendimą Savivaldybės taryba priėmė ketvirtadienį. Nuo rudens, rugsėjo 1 dienos, įsigaliosianti naujoji kaina gyventojams leis sutaupyti – geriamasis vanduo atpigs 5 ...

Paskelbė, kas įsikurs Mindaugo „Maximoje“

Rugpjūčio mėnesį po remonto duris atversiančioje Vilniaus Mindaugo g. „Maximoje“ įsikurs 23 įvairias prekes ir paslaugas siūlančios prekybos vietos. Iš jų 7-ios bus visiškai naujos, o daugelis prieš remontą veikusių ...

Nekilnojamasis turtas už sienos lietuvius vilioja lyg medus bites

Poros kambarių butas vos už 7 tūkst. eurų. Taip, tai visiškai įmanoma ir visai šalia Lietuvos. Kasmet tokios kainos į Liepoją bei kitus Latvijos pajūrio miestus pritraukia vis daugiau lietuvių. Lietuvos pajūryje nekilnojamasis turtas ...

Lietuvos darbdavių nurašytas 40-metis – aukso grynuolis užsienyje

Būdamas 41 metų Linas Budrys pateko į košmarą: neteko darbo, prasmego skolose ir buvo išspjautas iš darbo rinkos, kaip per senas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skambina pavojaus varpais – Lietuvos darbdaviai ...

Prabilta apie neskaidrius „Vilniaus energijos“ užkulisius: darbavosi giminės ir sutuoktiniai

Nuo šių metų kovo pabaigos šilumos ūkį susigrąžinusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) pranešė, kad metas reformoms. Mat anksčiau čia darbuotojai buvo susiję giminystės ar santuokos ryšiais, o ...

Pajamų nelygybė ir nedarbas: išėjimas iš šių problemų – tik vienas

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai ...

Lietuvai atsidūrus reitingų dugne – ekonomisto pasiūlymas

Lietuvoje atotrūkis tarp skurstančių ir lobstančių milžiniškas, o turtinę nelygybę sumažinti šalis stengiasi mažiausiai iš visos Europos Sąjungos. Maža to, pasaulio mastu reitinge atsidūrėme netgi žemiau kai už kai kurias ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas