Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes

(Puslapis 1 iš 4)


Nekilnojamas

Viktorija Chockevičiūtė / tv3.lt

2016-01-07 17:22

 Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.

„Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų. Viską stengiamasi laikyti valstybės nuosavybėje vietoj to, kad atsikratę nereikalingo turto galėtume efektyviau tvarkytis su finansiniais srautais. Galimas dalykas, kad čia dėl savų interesų norima išlaikyti tą įtaką. Nekilnojamojo turto valdymas susijęs su darbo vietų kūrimu, priežiūra, eksploatavimu, palaikymu. Tad galbūt kažkas nori būti tų darbo vietų šeimininkais. Taip pat nežiūrint ekonominio efektyvumo, galvojama tik apie galią su kuria yra tapatinami. Reikia skaičiuoti alternatyvas – turto pardavimas ar tiesiog paslaugų samdymas iš išorinių bendrovių. To nesiimant yra permokama, o taip susidaro didžiulės sumos, kurios neleidžia valstybei veikti efektyviau“, – komentuoja SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Ar reikėtų valstybės valdomą turtą perleisti privačioms bendrovėms?

Sprendimų siūloma įvairių – turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Tačiau bet kurio sprendimo priėmimui – būtina politinė valia.

G. Nausėda teigia, kad pirmiausia derėtų pradėti nuo valstybės turto inventorizacijos, kurios metu savivaldybės atskleistų valdomą turtą.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pateikia pavyzdžius, kaip kitos Europos šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, tvarkosi su šia problema. Ten stengiamasi administraciniams patalpas perduoti valdyti privačioms kompanijoms. Taigi, jei valstybinėms institucijoms prireikia papildomų lėšų, jos yra imamos ne iš biudžeto ir nekuriamos naujos paslaugos, bet išsinuomojama iš privačių įmonių, kurios konkuruodamos pasiūlo geriausią rinkos kainą.

„Norint šiuos klausimus išspręsti yra eilė žingsnių, bet viskas vyksta labai lėtai. Jei neklystu, valstybės turto valdymo įstatymas buvo rengiamas 7 ar 8 metus. Yra daug žinybų, institucijų, kurių mes nelabai net žinom, o joms gera tą turtą turėti ir dėl to priešinasi bet kokioms reformoms. Pačiai Finansų ministerijai prireikė 3–4 metų kol suregistruotų visą turtą, nes jis buvo slepiamas, nepateikiami duomenys. Yra maži karaliukai, kurie jaučiasi svarbūs ir reikšmingi tik tada, kai turi to turto“, – pasakoja A. Avulis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Rekordiniai metai NT rinkoje: kainos augo, tačiau būstą vis tiek pirko

Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista virš 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos – sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į ...

Pernai padaugėjo bankrotą paskelbusių įmonių

Bankrotų skaičiuos šalyje auga dar nuo užpernai. Ir, panašu, kad tendencijos nesikeičia, nes pernai bankrotai pradėti 28 proc. daugiau įmonių. 2016 m. bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83% su finansiniais, atsiskaitymo ir ...

Itin sėkmingi metai Lietuvos oro uostams: naujos kryptys, daugybė keleivių

2016-ieji Lietuvos oro uostams – rekordiniai: aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkst. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 ...

„Maxima“ vėl skelbia naujoves: atnaujina taupymo programą

Statistika rodo, kad po išlaidų pareikalaujančio gruodžio, daugeliui pirkėjų sausis būna „depresijos“ mėnuo – vartojimo apimtys sumažėja bent dešimtadaliu. Todėl šią savaitę prekybos tinkle ...

Kontrabandinių cigarečių mastui augant, Lietuva praranda milijonus

Praeitais metais dėl nelegaliai į Lietuvos rinką įvežtų cigarečių šalies biudžetas galimai prarado daugiau nei 54 mln. eurų vien dėl nesurinkto akcizo. Net 80 proc. neapmokestintų cigarečių Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos – ...

Rastas būdas, kaip padidinti mokytojų atlyginimus

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas ...

Suskaičiuota, kiek tautiečių paliko šalį

Lietuvos statistikos departamentas atskleidė praeitų metų tendencijas. Ne tik, kad gimstamumas mažėjo, bet ir emigracija didėjo. Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 39,2 tūkst. (1,4 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, ...

Atskleidė, kiek iš tikro Lietuvoje vietų, kur prekiaujama alkoholiu

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne kartą išreiškė, kad naujojo Seimo tikslas – pažaboti alkoholizmą. Tai jau vyksta didinant akcizą, tęsiasi kalbomis apie specializuotas ar ...

Ar besiformuojantis NT burbulas Švedijoje atsiris iki Lietuvos?

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų ...

Ko naujo šiais metais galime tikėtis prekyboje?

Praeitais metais prekyboje netrūko įvykių. Į Lietuvą įžengė didelį susidomėjimą sukėlęs prekybos tinklas „Lidl“, „Barborai“ atsirado naujas konkurentas „zzz.lt“, o statybinių medžiagų sektoriuje pradėjo ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas