Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes

(Puslapis 1 iš 4)


Nekilnojamas

Viktorija Chockevičiūtė / tv3.lt

2016-01-07 17:22

 Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.

„Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų. Viską stengiamasi laikyti valstybės nuosavybėje vietoj to, kad atsikratę nereikalingo turto galėtume efektyviau tvarkytis su finansiniais srautais. Galimas dalykas, kad čia dėl savų interesų norima išlaikyti tą įtaką. Nekilnojamojo turto valdymas susijęs su darbo vietų kūrimu, priežiūra, eksploatavimu, palaikymu. Tad galbūt kažkas nori būti tų darbo vietų šeimininkais. Taip pat nežiūrint ekonominio efektyvumo, galvojama tik apie galią su kuria yra tapatinami. Reikia skaičiuoti alternatyvas – turto pardavimas ar tiesiog paslaugų samdymas iš išorinių bendrovių. To nesiimant yra permokama, o taip susidaro didžiulės sumos, kurios neleidžia valstybei veikti efektyviau“, – komentuoja SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Ar reikėtų valstybės valdomą turtą perleisti privačioms bendrovėms?

Sprendimų siūloma įvairių – turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Tačiau bet kurio sprendimo priėmimui – būtina politinė valia.

G. Nausėda teigia, kad pirmiausia derėtų pradėti nuo valstybės turto inventorizacijos, kurios metu savivaldybės atskleistų valdomą turtą.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pateikia pavyzdžius, kaip kitos Europos šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, tvarkosi su šia problema. Ten stengiamasi administraciniams patalpas perduoti valdyti privačioms kompanijoms. Taigi, jei valstybinėms institucijoms prireikia papildomų lėšų, jos yra imamos ne iš biudžeto ir nekuriamos naujos paslaugos, bet išsinuomojama iš privačių įmonių, kurios konkuruodamos pasiūlo geriausią rinkos kainą.

„Norint šiuos klausimus išspręsti yra eilė žingsnių, bet viskas vyksta labai lėtai. Jei neklystu, valstybės turto valdymo įstatymas buvo rengiamas 7 ar 8 metus. Yra daug žinybų, institucijų, kurių mes nelabai net žinom, o joms gera tą turtą turėti ir dėl to priešinasi bet kokioms reformoms. Pačiai Finansų ministerijai prireikė 3–4 metų kol suregistruotų visą turtą, nes jis buvo slepiamas, nepateikiami duomenys. Yra maži karaliukai, kurie jaučiasi svarbūs ir reikšmingi tik tada, kai turi to turto“, – pasakoja A. Avulis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Lojalumo akcija: išmokų džiaugsmą pajus tik mažuma?

Seimas nusprendė priimti išmokų fondui, iš kurių darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams būtų skirta kompensacija. Visgi ją gautų ne visi, o tik įmonėje išdirbę mažiausiai 5 metus. Ekonomisto vertinimu, žengtas žingsnis ...

Darbo kodeksas verslininkų akimis: geriau jau toks nei jokio

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas ...

Naujasis Darbo kodeksas: esminiai pakeitimai, kaip pasikeis kiekvieno gyvenimas

Seimas antradienį galiausiai priėmė įvairių nuomonių sulaukusį naująjį Darbo kodeksą, kuris palies kiekvieno dirbančiojo gyvenimą. Siūlome jums susipažinti su tuo, kas konkrečiai keisis ir kaip tai paveiks dirbančiuosius. Lietuvos laisvosios ...

UAB „Pigu“ vėl Konkurencijos tarybos akiratyje: skirta bauda

Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Pigu“ skleidė kvepalų ir buitinės technikos reklaminius pasiūlymus, kurie klaidino vartotojus ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Tai jau antras Bendrovės pažeidimas per pastaruosius ...

Seimas priėmė naująjį Darbo kodeksą

Seimas priėmė naująjį Darbo kodeksą. Už naują redakciją, kuri įsigalios 2017 m. sausio 1 d., balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 14 parlamentarų. Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra ...

„Lidl“ akcijų rojus buksuoja: prekių įsigijimas bus ribojamas

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas. Naujose „Lidl“ reklamose užfiksuotas ...

Šokiruojanti statistika: pagal atlyginimus velkamės dugne, o kainomis artėjame prie ES vidurkio

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas ...

Atskleidė, kur labiausiai didėjo atlyginimai

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti ...

Lietuvos verslininkai optimizmu lenkia Latviją

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos auga panašiu tempu, tačiau šalių verslininkų nuotaikos skiriasi. Pirmą kartą šiemet Lietuvoje apklausti verslininkai demonstruoja atsargų optimizmą, tuo tarpu Latvijos verslo atstovai jau antrus ...

Augančios maisto produktų kainos: ar tikrai nesiskiriame nuo kitų šalių?

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas