Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes

(Puslapis 1 iš 4)


Nekilnojamas

Viktorija Chockevičiūtė / tv3.lt

2016-01-07 17:22

 Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.

„Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų. Viską stengiamasi laikyti valstybės nuosavybėje vietoj to, kad atsikratę nereikalingo turto galėtume efektyviau tvarkytis su finansiniais srautais. Galimas dalykas, kad čia dėl savų interesų norima išlaikyti tą įtaką. Nekilnojamojo turto valdymas susijęs su darbo vietų kūrimu, priežiūra, eksploatavimu, palaikymu. Tad galbūt kažkas nori būti tų darbo vietų šeimininkais. Taip pat nežiūrint ekonominio efektyvumo, galvojama tik apie galią su kuria yra tapatinami. Reikia skaičiuoti alternatyvas – turto pardavimas ar tiesiog paslaugų samdymas iš išorinių bendrovių. To nesiimant yra permokama, o taip susidaro didžiulės sumos, kurios neleidžia valstybei veikti efektyviau“, – komentuoja SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Ar reikėtų valstybės valdomą turtą perleisti privačioms bendrovėms?

Sprendimų siūloma įvairių – turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Tačiau bet kurio sprendimo priėmimui – būtina politinė valia.

G. Nausėda teigia, kad pirmiausia derėtų pradėti nuo valstybės turto inventorizacijos, kurios metu savivaldybės atskleistų valdomą turtą.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pateikia pavyzdžius, kaip kitos Europos šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, tvarkosi su šia problema. Ten stengiamasi administraciniams patalpas perduoti valdyti privačioms kompanijoms. Taigi, jei valstybinėms institucijoms prireikia papildomų lėšų, jos yra imamos ne iš biudžeto ir nekuriamos naujos paslaugos, bet išsinuomojama iš privačių įmonių, kurios konkuruodamos pasiūlo geriausią rinkos kainą.

„Norint šiuos klausimus išspręsti yra eilė žingsnių, bet viskas vyksta labai lėtai. Jei neklystu, valstybės turto valdymo įstatymas buvo rengiamas 7 ar 8 metus. Yra daug žinybų, institucijų, kurių mes nelabai net žinom, o joms gera tą turtą turėti ir dėl to priešinasi bet kokioms reformoms. Pačiai Finansų ministerijai prireikė 3–4 metų kol suregistruotų visą turtą, nes jis buvo slepiamas, nepateikiami duomenys. Yra maži karaliukai, kurie jaučiasi svarbūs ir reikšmingi tik tada, kai turi to turto“, – pasakoja A. Avulis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Elektroninis verslas mažesnėse Lietuvos apskrityse merdėja

Lietuvoje vis labiau augant elektroninės prekybos apimtims, šalies smulkiesiems verslininkams veriasi naujos galimybės verslo plėtrai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad užsakomasis pardavimas paštu arba internetu Lietuvoje per ...

Skelbiamos pirmosios „Lidl“ kainos: ką įsigysime pigiau?

Prieš didįjį atidarymą „Lidl“ dalinasi pirmuoju savo prekių katalogu. Prekių asortimente bus galima išvysti ne tik pažįstamus lietuviškus gaminius, bet ir užsienio prekių. Pavyzdžiui, bananai „Lidl“ ...

Vasaros darbas: kokio atlyginimo galima tikėtis?

Vasara vieniems asocijuojasi su atostogomis ir poilsiu, o štai kitiems su pačiu darbymečiu, bei ilgomis darbo valandomis. Sezoninio verslo atstovai ieško norinčių papildomai padirbėti, o štai moksleiviai ir studentais galimybės ...

Skundžiamės kainomis, bet perkame vis daugiau? (1)

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai ...

Būkite atidūs: prekybos tinkluose netinkamai ženklinami mėsos gaminiai

Šalies prekybos įmonės vengia laikytis pernai įsigaliojusio Mėsos gaminių techninio reglamento – importuojamų ir Lietuvos rinkoje parduodamų mėsos gaminių etiketėse dažnai nepateikia būtinos vartotojams informacijos apie gaminio ...

Pragaras darbuotojams: algos nemokamos, o vadovai – dingę

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus ...

Europos Komisija paskelbė svarbų reikalavimą Lietuvai (1)

Europos Komisija reikalauja, kad Lietuva palengvintų žemės pardavimo užsieniečiams sąlygas, kurios dabar pažeidžia laisvą kapitalo judėjimą ir įsisteigimo laisvę, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Komisija ketvirtadienį Lietuvai pateikė ...

Analitikai: artimiausiais metais Vilnius sulauks įspūdingos NT objektų pasiūlos

Nekilnojamojo turto vystytojams jau išsidalinus dideles plėtrai tinkamas teritorijas Vilniaus centre, artimiausius kelerius metus sostinės rinka sulauks nemažos projektų pasiūlos, sako turto rinkos ekspertai, komentuodami trečiadienį ...

„Maxima grupė“ atskyrė NT valdymą, dalis jo atiteko N.Numavičiaus įmonėms

Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdanti „Maxima grupė“ atskyrė didžiosios dalies nekilnojamojo turto (NT) valdymą - dalis jo Latvijoje ir Estijoje atiteko pagrindinio vadinamosios VP grupės akcininko, ...

Kainų komisija nutarė: dujų kainos mažės

Dujų kainos buitiniams vartotojams nuo liepos 1 dienos mažės 8-15 proc., ketvirtadienį paskelbė Kainų komisija. „Kainas sumažinti galėjome, nes sėkmingai susiderėjome ir geromis kainomis įsigijome suskystintųjų gamtinių dujų iš ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas