Nekilnojamojo turto burbulo užuomazgos – tautiečių pamėgtose šalyse: koks Lietuvos scenarijus?

(Puslapis 1 iš 3)


Daugiabučiai (nuotr. Broniaus Jablosnkio)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-07 16:53

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės.

Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai. Tačiau NT ekspertai pamini ir Vokietiją, Švediją bei Jungtinę Karalystę. Blogėjanti situacija šiose šalyse gali paveikti Europą, tuo pačiu ir mus.

Kokius signalus siunčia JAV, Švedija ir Jungtinė Karalystė

JAV – galutiniame taške, taip naujienų portalui tv3.lt konstatuoja Žygimantas Mauricas. Kainos per pastaruosius trejus metus ypač išaugo, daug greičiau nei augo gyventojų pajamos. Tad kainų ir pajamų santykis nebetoli prieškrizinio lygio.

„Kol kas būsto įperkamumas dar ganėtinai geras, bet pagrindinė priežastis – palūkanų normos. Kai tik jos kils toliau, tai, manau, kad neišvengiamai arba kainos turės nustoti augti, arba įvykti kainų korekcija.

Panaši situacija yra tose šalyse, kur žemų palūkanų teigiamo poveikio neatsveria neigiamas geopolitinio neapibrėžtumo veiksnys. JAV dabar matome neblogai atrodo, taip pat Skandinavijos regionas, kainos augo greičiau nei pajamos gyventojų. Pavyzdžiui, Estija žengia koja kojon su JAV. Ir ta pati Vokietija, tikrai joje buvo ganėtinai ženklus kainų augimas, kuris viršijo pajamų augimą ir net ten yra kalbų apie tam tikrą burbuliuko formavimąsi“, – sako ekonomistas.

Tuo tarpu nepriklausomas NT ekspertas Arnoldas Antanavičius taip pat paminėdamas centrinių bankų vykdomą finansavimo politiką išskiria Jungtinę Karalystę. Pasak jo, palankios palūkanų normos iššaukė ir kainų augimą, nei nebeliktų banko išduodamų paskolų ar jos stipriai sumažėtų, kainos keistųsi.

„Dabar neramiausia, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje. Ten paskutiniais sausio vasario mėnesių duomenimis, fiksuoja 2016 metų rezultatus – rekordiškai didelę neparduotų būstų pasiūlą, pirmą kartą po krizės pradėta fiksuota kainų korekcija ir, turint omeny, kad didžioji dalis NT turto investuotojų yra užsienio, tai, man atrodo, kad ten gresia labai didelis kainų sprogimas ir yra rizika, kad ten įvykus kainų burbulo sprogimui, tai turės efektą ir kitoms rinkoms, negatyvioms nuotaikoms kitose ES valstybėse ir perkaitusiose rinkose. Tai gali paspartinti ir bankų politiką vėl riboti kreditų išdėvimus. Jei taip nutiks, pasekmės jausis Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Per rugsėjį – įstaigose beveik 200 darbuotojų mažiau

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 194. Labiausiai sumažėjo valstybės tarnybos korpusas.

17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių perleidimas - miglotas

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“, bendrovės „Rimi Lietuva“ įsipareigojimas parduoti ar kitaip perleisti 17 iš 287 parduotuvių kol kas apgaubtas migla.

Kritinė situacija Baltarusijos pasienyje: para atsieina 100 tūkst. eurų

Ilgų eilių pasienyje su Baltarusija problema, kaip ir legendinė Vilniaus oro uosto taksistų problema, atrodo amžinos ir niekaip neįveikiamos nors ir dedama daug pastangų. O juk prastovos pasienyje trikdo darbą Lietuvos vežėjams, kurie sukuria apie 6 proc. šalies bendrojo produkto.

„Sodros“ „vyšniniai vokeliai“ privertė lietuvius pasitikrinti būsimą pensiją

Kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc. o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.

Seimūnų akiratyje – valstybinės įmonės: siūlo privatizuoti

 Valstybės kontrolei pristačius įžvalgas, kad toli gražu ne visos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės neša pelną ar dirba tikslingai, Seimo nariai suskubo klausti – kam išvis reikalingos tokios įmonės. Parlamentarų ...

Pažadai it iš gausybės rago: kitąmet – didesnė alga ir pensijos

 Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama ...

„Rimi“ ir „Iki“ sandoriui – žalia šviesa

Konkurencijos taryba uždegė žalią šviesą 213 mln. eurų vertės prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ pirkimo-pardavimo sandoriui.

„Providence“ užbaigė TV3 įsigijimą: jau kitąmet Lietuvos žiūrovai sulauks pokyčių

Gavusi visus patvirtinimus, JAV bendrovė Providence Equity Partners (PEP) baigė įsigijimo procesą ir tapo iki šiol MTG valdytų nemokamos ir mokamos televizijos, taip pat interneto bei radijo verslų Baltijos šalyse savininke. Už šiuos verslus bendrovė sumokėjo 115 milijonų eurų, informavo naujai paskirtas All Media Baltics vykdantysis valdybos pirmininkas Pierre Danon.

Naujausia statistika: Lietuvoje nupirkta daugiausiai naujų automobilių iš visos ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).

Paskelbė Lietuvos miestų TOP dešimtuką, kurie sulaukia didžiausio susidomėjimo

Žiniasklaidos dėmesys, skiriamas didiesiems Lietuvos miestams, pasiskirsto daugmaž tolygiai pagal jų dydį ir ekonominį pajėgumą. Tuo tarpu kurortai ir kurortinės vietovės viešojoje erdvėje dėl dėmesio konkuruoja stipriau, neatsižvelgiant į miesto gyventojų skaičių.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas