Nekilnojamojo turto burbulo užuomazgos – tautiečių pamėgtose šalyse: koks Lietuvos scenarijus?

(Puslapis 1 iš 3)


Daugiabučiai (nuotr. Broniaus Jablosnkio)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-07 16:53

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės.

Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai. Tačiau NT ekspertai pamini ir Vokietiją, Švediją bei Jungtinę Karalystę. Blogėjanti situacija šiose šalyse gali paveikti Europą, tuo pačiu ir mus.

Kokius signalus siunčia JAV, Švedija ir Jungtinė Karalystė

JAV – galutiniame taške, taip naujienų portalui tv3.lt konstatuoja Žygimantas Mauricas. Kainos per pastaruosius trejus metus ypač išaugo, daug greičiau nei augo gyventojų pajamos. Tad kainų ir pajamų santykis nebetoli prieškrizinio lygio.

„Kol kas būsto įperkamumas dar ganėtinai geras, bet pagrindinė priežastis – palūkanų normos. Kai tik jos kils toliau, tai, manau, kad neišvengiamai arba kainos turės nustoti augti, arba įvykti kainų korekcija.

Panaši situacija yra tose šalyse, kur žemų palūkanų teigiamo poveikio neatsveria neigiamas geopolitinio neapibrėžtumo veiksnys. JAV dabar matome neblogai atrodo, taip pat Skandinavijos regionas, kainos augo greičiau nei pajamos gyventojų. Pavyzdžiui, Estija žengia koja kojon su JAV. Ir ta pati Vokietija, tikrai joje buvo ganėtinai ženklus kainų augimas, kuris viršijo pajamų augimą ir net ten yra kalbų apie tam tikrą burbuliuko formavimąsi“, – sako ekonomistas.

Tuo tarpu nepriklausomas NT ekspertas Arnoldas Antanavičius taip pat paminėdamas centrinių bankų vykdomą finansavimo politiką išskiria Jungtinę Karalystę. Pasak jo, palankios palūkanų normos iššaukė ir kainų augimą, nei nebeliktų banko išduodamų paskolų ar jos stipriai sumažėtų, kainos keistųsi.

„Dabar neramiausia, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje. Ten paskutiniais sausio vasario mėnesių duomenimis, fiksuoja 2016 metų rezultatus – rekordiškai didelę neparduotų būstų pasiūlą, pirmą kartą po krizės pradėta fiksuota kainų korekcija ir, turint omeny, kad didžioji dalis NT turto investuotojų yra užsienio, tai, man atrodo, kad ten gresia labai didelis kainų sprogimas ir yra rizika, kad ten įvykus kainų burbulo sprogimui, tai turės efektą ir kitoms rinkoms, negatyvioms nuotaikoms kitose ES valstybėse ir perkaitusiose rinkose. Tai gali paspartinti ir bankų politiką vėl riboti kreditų išdėvimus. Jei taip nutiks, pasekmės jausis Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Užfiksavo, kur balandžio mėnesį degalai brango labiausiai

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei ...

Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES ...

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas