Nekilnojamojo turto mokesčio grimasos (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2012-01-10 12:58

Mokesčių inspekcijos klientų aptarnavimo skyriuje eilėje teko praleisti geras porą valandų. Tačiau laikas neprailgo, nes šalia prisėdęs vyriškis papasakojo savo gyvenimo istoriją, kurioje yra daug pamokančios išminties ekonominius sprendimus priimantiems politikams. Vyriškis, kuriam kaip jis vėliau pasakė, sukakę 80 metų, kalbą pradėjo apie tai, kas jam dabar labai skauda – kad jo šeimai greičiausiai teks mokėti nuo Naujųjų metų gyventojams įvestą nekilnojamojo turto mokestį. Žmogus turi butą, kurį nuomoja, turi namą, kuriame kartu gyvena vaikai su šeimomis, ir labai atvirai sako, kad jaučiasi taip, tarsi jo šeimą išbuožintų, ir tai jau būtų ketvirtas kartas jo gyvenime.

Pirmasis kartas buvo dar prieš karą, kai užėję sovietai iš pašnekovo tėvų pačiu grubiausiu būdu atėmė didžiąją dalį žemių ir ūkio padargus. Juos išdalijo kaimynams kaimiečiams, po to prasidėjo karas, sumaištis, žmonės net patys siūlėsi grąžinti teisėtam savininkui per prievartą gautą jo turtą. Sakė, kad tėtis atsiėmė tik žemes, padargus paliko kaimynams, nes per savo darbštumą ir vėl turėjo kuo žemę dirbti. Kai baigėsi karas, iš pašnekovo tėvų buvo atimtas visas turtas, o jie patys susodinti į vagonus ir išsiųsti į Sibirą. Mano pašnekovui tuomet buvo 14 metų, jam pavyko pasprukti ir tik jis pats žino, kaip ir kur gyveno ir dirbo, nes namų nebeturėjo.

Po reabilitacijos 1957 metais mano pašnekovo tėvai sugrįžo ir įsikūrė tame pačiame savo kaime, vėl pasistatė namuką, gavo keliasdešimt arų namų ūkiui vesti. Trečiuoju išbuožinimu mano pašnekovas vadino tai, kad tėvai ir vėl buvo priversti kraustytis iš namų, nes vyko gyvenviečių stambinimas, vienkiemių naikinimas ir melioracija. Ir nors šiuo atveju šeima nebuvo palikta be nieko, toks namų keitimas ne savo noru nė kiek nedžiugino.

Dabar ir vėl, jei žmogui būtent dėl valdžios sprendimų reikės ieškoti mažesnių namų, jam tai lygiai taip pat skaudu. Pajamos nedidelės, vaikai patys galus dursto, o štai Premjeras ir tarp tokių ieško multimilijardierių Bafetų. Žmogus sako, kad visą gyvenimą žalingų įpročių neturėjo, tik dirbo ir taupė, dirbo ir taupė. Valdžiai jis tuo ir užkliuvo, o jai, sako, nekliūva tie, kurie nuo ryto prie parduotuvių būriuojasi. Sako, būčiau pinigus vėjais leidęs, būčiau valdžiai geresnis.

Lietuvoje Bafetų nėra ir būti negali, nes žmonėms jau dešimtmečiais neleidžiama prakusti. Gerovė sovietams badė akis, jie darbščius lietuvius Sibire kilnojo iš vienos vietos į kitą, nes šie vos įsikuria – sunkiai dirba ir prasigyvena. Panašu, kad ir dabar gerovė užkliuvo, nes kaip gi kitaip gali kilti noras žmonių asmeninį gyvenamą būstą apmokestinti griežčiau nei komercinį turtą. Komerciniam turtui savivaldybės gali taikyti tarifą nuo 0,3 iki 1 procento, ir savo biudžeto sąskaita nuo mokesčio atleisti, tačiau to negalima daryti su gyvenamosios paskirties turtu! Yra labai daug žmonių, kurie palaiko nekilnojamojo turto mokestį, tačiau visi be išimties pabrėžia, kad tarifas turi būti toks, kad žmogaus negundytų skirtis, išsidalinti turtą, kad šis mokestis netaptų asmeninio gyvenimo kelrodžiu.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas