Nelegalūs sąvartynai plinta lyg epidemija

(Puslapis 1 iš 2)

Nijolė Mitkevičienė / valstietis.lt

2014-01-05 11:22

Ne veltui sakoma, kad metai nauji, o bėdos senos. Į atliekų tvarkymą šalyje investuota daug milijonų, tačiau nelegalūs sąvartynai dauginasi žaibo greitumu.

Dažniausiai nelegalūs sąvartynai atsiranda prie gyvenviečių. Kuo gyvenvietė didesnė, tuo didesnis ir sąvartynas.

Sąvartynui – tvenkinio pakrantė

Toks nelegalus sąvartynas „įsiveisė“ Gylių (Raseinių r.) gyvenvietėje šalia tvenkinio. Jo plotas – apie 10 ha. Į buvusių fermų teritoriją suvilktos statybinės medžiagos, buitinės atliekos, baldai, padangos ir t. t. Gylių kaimo gyventojai piktinasi šiukšlynu, kuris, beje, nuolat didėja. Apsispręsta jį sutvarkyti, bet tam reikia nemažai lėšų – bent 160 tūkst. Lt.

Rajono politikai, pritarę siūlymui sutvarkyti sąvartyną, šiuo savo sprendimu nepatenkinti. Be abejo, sąvartyną sutvarkyti reikia, tačiau Raseinių kredito unijos vadovas, rajono tarybos narys Vincentas Macijauskas mano, kad metas būtų išsiaiškinti šiukšlintojus ir it kačiukus, paniurkius juos į jų pridergtą vietą, nubausti ir priversti sutvarkyti šiukšles. „Kokį pavyzdį rodome žmonėms? Šiukšlinkite, kiek norite, o mes visa tai sutvarkysime už valdiškus pinigus ir nieko nebausime. Jei taip bus ir toliau, žmonės niekada neatpras šiukšlinti“, – piktinosi valdininkas.

Niekas nieko nemato?

Savivaldybės specialistai sakė, kad sąvartyną sutvarkyti būtina, nes jis yra taršos židinys, kenkia aplinkai ir kelia pavojų žmonių sveikatai, gali tapti potencialiu ligų „inkubatoriumi“. Tačiau kaip padaryti, kad jį sutvarkytų šiukšlintojai, neaišku. Pasak kito tarybos nario Kazio Galubausko, labai keista, kad niekas neva nemato, kas į nelegalų sąvartyną veža šiukšles. Juk sąvartynas – didelė atvira vieta. Yra seniūnai, seniūnaičiai ir kiti valdininkai, bet visi tarsi būtų apakę. Buvęs Viduklės seniūnas Gytis Šulinskas teigė, jog bėda ta, kad tas sąvartynas atsirado pirmais Lietuvos nepriklausomybės metais, griūvant kolchozams. Ne kartą buvo organizuotos gyventojų talkos, per kurias šiukšlynas sumažėdavo, bet netrukus jis vėl paslaptingai „ataugdavo“. Problema ir tai, kad Gylių sąvartyno teritorija neturi šeimininko. O kai nėra šeimininko, tai šiukšles veža visi, kam tik yra ūpo.

Kauno aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis sakė, kad didžiausia bėda – santvarkoms keičiantis atsiradę sąvartynais. O prie kiekvieno šiukšlynėlio juk po sargą nepastatysi. Jei žmonės tylomis pritars šiukšlinimui, situacija dar ilgai nesikeis. Tik apmaudu, jog tie, kas šiukšlina, kaltina valdininkus, kad šie jų šiukšlyno netvarko. Arba būna ir taip: visų mokesčių mokėtojų pinigais savivaldybės sutvarko nelegalų šiukšlyną, teritoriją paženklina šiukšles pilti draudžiančiais ženklais, tuomet šiukšlės imamos pilti šalia buvusio sąvartyno, o kad būtų patogiau – tiesiog kelkraštyje.

Straipsnio puslapiai:

- Nijolė Mitkevičienė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas