Nenuveikti šių metų darbai (2)
(Puslapis 1 iš 3)
REUTERS/SCANPIX nuotr.
2012-12-26 09:07
2012-ieji pasaulio ekonomikai buvo permainingi – girdėjome daug kalbų, raginimų ir pažadų, finansų rinkos kaskart atitinkamai reaguodavo, bet esminiai namų darbai taip ir liko neatlikti.
Dar 2011-ųjų pabaigoje žymiausi pasaulio ekonomistai žarstė niūrias perspektyvas. Europai prognozuota recesija pasitvirtino, JAV ekonomikos augimas, kaip ir buvo manyta, nesugebėjo įgauti pagreičio, o Kinijos ir daugumos kitų besivystančių ekonomikų kilimas sumažino apsukas.
Politikai kaip įmanydami stengėsi išjudint pasaulio ekonomikos lokomotyvą, bet pasiekti reikšmingo proveržio per šiuos metus taip ir nepavyko. Nors dabar daugelis ekspertų sutinka, kad per šiuos metus pavyko stabilizuoti pasaulio ekonomiką ir padėti pagrindą ateities augimui, pasaulio ekonomiką iš sąstingio ištraukti turėję darbai paliekami 2013-iesiems.
Vaikšto ties skardžio riba
Vienas iš didžiausių neatsakytų klausimų šiais metais – vadinamasis JAV fiskalinis skardis: ekonominės pasekmės, kurios pasireikš mokesčių didinimu ir valstybės išlaidų mažinimu.
Iki šių metų pabaigos baigia galioti dar George’o W. Busho prezidentavimo laikais priimti įstatymai, pagal kuriuos buvo taikomos mokesčių lengvatos mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Panašiu metu baigia galioti ir nustatytų JAV skolos lubų terminas. Artėjant metų pabaigai dėl šių dviejų klausimų vyko aršios derybos tarp prezidento B. Obamos ir Respublikonų partijos.Nors dauguma ekspertų sutinka, kad politinėms jėgoms galiausiai pavyks susitarti ir išvengti fiskalinio skardžio, bet tvyranti nežinomybė ir abejonės neprisidėjo didinant vartotojų ir verslo pasitikėjimą.
„Manome, kad paskutinę minutę priimtas fiskalinio skardžio paketas įves reikšmingą mokesčių šuolį didesnes pajamas gaunančioms šeimoms bei apkarpys valstybės išlaidas, bet reformų įgyvendinimas bus atidėtas iki 2014 metų“, – mano „IHS Global Insight“ analitikai Narinamas Behraveshas ir Nigelis Gaultas.
Juda iš aklavietės
Artėjant metų pabaigai abiejų pusių derybos, panašu, juda iš aklavietės – mokesčių politikoje pasiektas kompromisas, o dėl valstybės išlaidų klausimo B. Obama sutiko padaryti tam tikrų nuolaidų, konkrečiai sveikatos apsaugos srityje.
„Viena vertus, respublikonai nenorėjo didinti mokesčių, bet galiausiai, tikėtina, sutiks kelti mokesčius dideles pajamas gaunantiems asmenims. Demokratai taip pat norėjo didesnių mokesčių namų ūkiams, kurių metinės pajamos viršija 250 tūkst. JAV dolerių (651 tūkst. litų), bet ši suma greičiausiai bus pakelta iki 400 tūkst. JAV dolerių (1 mln. litų) per metus“, – „Ekonomika.lt“ derybų procesą komentavo „Moody‘s Analytics“ ekonominių tyrimų direktorius Petras Zemčikas.
- Mindaugas Samkus
