Nėra investuotojų – nėra problemos?

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Emilijus Vinča / Ekonomika.lt

2013-04-17 14:14

Užsienio investuotojai, pasiryžę savo verslo pamatus padėti Lietuvoje, neretai susiduria su netikėta kliūtimi – viešojo intereso eskalavimu vietos bendruomenėse. Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje viešasis interesas ir jo gynimas tampa įrankiu, galinčiu apriboti užsienio kapitalo atėjimą į Lietuvos ekonomiką. Ši problema tampa vis aktualesniu neigiamu Lietuvos investicinės aplinkos veiksniu. Lietuvoje, ir ypač šalies regionuose, stinga tiesioginių užsienio investicijų, tuo tarpu kaimyninė Estija, kurioje viešojo intereso gynimo atvejų fiksuojama mažiau, 2012 metų trečią ketvirtį iš dešimties Rytų Europos šalių pagal sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui, užėmė lyderės poziciją. Tad klausimai, kodėl užsienio investuotojai vis dar sunkiai randa kelią į Lietuvos ekonomiką ir koks vaidmuo tenka viešojo intereso gynimui – ypač aktualūs.

Apibrėžime trūksta konkretumo

Užsienio investuotojų iniciatyva kurti verslą Lietuvoje ir tokiu būdu kelti šalies ekonominį lygį atsiduria diskusijų ir nesutarimų dėl viešojo intereso gynimo verpetuose – Lietuvos Respublikos (LR) įstatyminėje bazėje viešojo intereso apibrėžime vis dar trūksta tikslumo, o tai leidžia nevienareikšmiškai vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją. Būtent šis faktorius lemia, kad Lietuvoje viešąjį interesą ginančios institucijos yra pasitelkiamos per dažnai, kartais pastebimas ir piktnaudžiavimas atsakingoms institucijoms priimant sprendimą sustabdyti verslą. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, kol kas vis dar didžiausia kliūtimi investuotojams Lietuvoje išlieka verslo klimatas arba įstatyminė aplinka. Teisinį nestabilumą Lietuvoje lemia vienodų taisyklių visiems nebuvimas, administracinių sprendimų kaita ir dažnai naudojamas jau minėtas viešojo intereso gynimas.

Nors 2012 metais Lietuva pritraukė 2,5 karto (2,1 mlrd. litų) daugiau užsienio investicijų nei 2011 metais (839 mln. litų), pagal Pasaulio konkurencingumo indeksą, vertinant institucijų efektyvumo kriterijų, pasaulyje užimame 62 poziciją. Tai pokyčių reikalaujantis įvertinimas, ypač lyginant su aukštesnio išsilavinimo ir mokymo, technologinio pasiruošimo bei infrastruktūros rodikliais, pagal kuriuos užimame atitinkamai 25, 32 ir 42 vietas. Infrastruktūros kūrimo, ypač teritorijų planavimo problemos, itin akivaizdžios užsienio investuotojams. Štai neseniai Lietuvoje VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kvietimu viešėjęs Niujorko advokatų asociacijos narys, teisininkas William’as G. Stern’as (pagrindinis Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) akcininkas) teigė, kad su teritorijų planavimu susijusių dokumentų išdavimo procesas Lietuvoje gali užtrukti neribotą laiką. Tam, kaip pažymi W. G. Stern’as, kad būtų pradėtas statyti pastatas, reikia surinkti 16 - 20 parašų, kurių kiekvieno gavimas gali užtrukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje tokių dokumentų derinimą turi vykdyti savivaldybė, be to, savivaldybė įsipareigoja 80 proc. interesantų atvejų užbaigti procedūras per 60 kalendorinių dienų.

Straipsnio puslapiai:

- Emilijus Vinča

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas