Nėra kam dirbti ar pinigų mokėti dirbantiems (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-02-13 06:56

Nors verslas skundžiasi nerandąs tinkamų inžinerinių mokslų specialistų, nes iš aukštųjų mokyklų į gatves traukia masės teisininkų ir vadybininkų, atsiranda ir darbdavių, kurie problemos nekelia: reikia tik gerai mokėti už darbą.

Pats verslas tikina galintis prisidėti prie įdarbinimo programų, bet prašo paramos lėšas skirti ne darbdavių pašalpoms už jaunų specialistų įdarbinimą, bet inovacijoms ir mokymui.

„Pas mus dirbo airis studentas, dabar indas. Ruošiamų žmonių daug, bet problema ta, kad trūksta motyvuotų specialistų dirbti techninėje srityje. Dauguma į ją atėjusių žmonių – žemesnės motyvacijos, blogai besimokę studentai, nes geruosius aukštosiose mokyklose susiurbia socialiniai mokslai. Globaliai ruošiamų specialistų pakanka, bet nėra gerų“, – pasakoja technologijų įmonės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad didžiausia darbo rinkos problema, kuria skundžiasi verslas, – kvalifikuotų darbuotojų stygius. Anot jo, jau nemažai įmonių kviečiasi užsienio specialistus, mokėdamos jiems vakarietiškus atlyginimus. Be to, mokymo įstaigų absolventų žinios prastėja kasmet, todėl jauni specialistai reikalauja vis didesnių verslo investicijų. „Yra ir didelis žmonių nenoras dirbti, nes nemažai atėjusių iš Darbo biržos randa krūvą priežasčių, kodėl nenori dirbti nekvalifikuoto darbo. Pavyzdžiui, sužinoję, kad 8 valandas reikės stovėti prie konvejerio, jie mieliau renkasi gauti pašalpą ir nesirūpinti darbo sauga, higiena. Pusantro tūkstančio litų jų nemotyvuoja“, – dėsto jis.

Nėra iš ko samdyti

Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius teigia, kad specialistų darbo rinkoje netrūksta, stinga nebent itin siauro profilio, rinkų ar specifinės gamybos darbuotojų, o jei verslas neranda darbuotojų, galimas variantas – kaltas siūlomas atlyginimas.

„Jei reikalingas inžinierius, kokių Lietuvoje yra 5, gali trūkti, tačiau jei reikia plataus profilio darbuotojo, užimančio informacinių technologijų skyriaus vadovo ar komercijos direktoriaus pozicijas, nesakyčiau, kad nėra iš ko rinktis, – svarsto K. Blaževičius. – Darbdaviai investuoja į bakalaurantus, magistrantus, kviečiasi juos atlikti praktiką ir pasilieka. Jei įmonės pelningumas mažėja todėl, kad nėra tinkamų darbuotojų, natūralu, kad ji samdys žmogų iš užsienio. Bet, ko gero, tai labiau darbdavių šnekos: galbūt jie neranda darbuotojų už tam tikrą sumą arba negali jiems nieko gero pasiūlyti, kalbant apie veiklą ir motyvaciją.“

Pavyzdžiui, fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas savaitraščiui teigia sėkmingai konkuruojantis su kitomis įmonėmis geresniu atlyginimu, įmonė finansuoja ir reikalingų darbuotojų mokslą, ieško vyresnių kompetentingų specialistų, tačiau pripažįsta, kad jei reikėtų suburti naują gamyklą, problemų kiltų.

„Specialistų greitai trūks, ne tik inžinierių, kad ir darbininkų, elektrikų, mechanikų. Baisiausias konkursas patekti į fabriką, nes atlyginimai geri. Pats nustebau, atėjo plataus profilio mašinistas: dirba ekskavatoriumi, sunkiosiomis mašinomis, kranu, traktoriumi. Priėmėme ir iškart davėme didesnį atlyginimą nei inžinierių – 3,5 tūkst. litų, greitai jį kelsime ir iki 4 tūkst. litų“.

Meškerę, o ne žuvį

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus aiškina, kad LVK turi ilgiausią sąrašą verslumo ir įdarbinimo programų: nuo mokyklos suolo iki darbo vietos, taigi renkasi kitą kozirį, nei buvusioji ar naujoji vyriausybės: skirti lėšų mokyti darbuotojams, o ne teikti milijonines kompensacijas darbdaviams už jaunų specialistų įdarbinimą. Pašnekovas pažymi, kad verslas, valstybė ir visuomenė negali veikti atskirai: būtina sutelkti turimus išteklius, taigi, verslas, prisiimantis dalį funkcijų, turi pretenduoti ir į paramos lėšas.

„Kad rastum darbą, visur yra bandomasis laikotarpis, kurį nustato net Darbo kodeksas. Svarbu, kad būtų duomenų bazė jam organizuoti: darbdaviai galėtų ieškoti būsimų darbuotojų, o jaunimas – darbdavių. Studentai, kurie baigia mokslus ir ieško darbo, gali atlikti praktiką: iš 5–9 praktikantų 3–5 gali likti dirbti toje įmonėje. Programa vyksta, ji gana efektyvi ir perspektyvi, tačiau tokioms programoms baigėsi ES lėšos, kurios buvo skirtos mokėti pašalpas darbdaviams, – dėsto jis. – Reikia duoti ne žuvį, o meškerę ir toliau iš 2014–2020 metų finansavimo tęsti tokius projektus. Kitas mūsų principas, kad pinigai turi atitekti ligoniui, bedarbiui, studentui.“

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas