Nerijus Černiauskas: Lietuvos eksporto rezultatai kuklūs tik iš pirmo žvilgsnio

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos banko ekonomistas Nerijus Černiauskas

2016-08-09 13:48

Žvelgiant į Lietuvos prekių eksporto duomenis, gali kilti niūrokų išvadų: 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus, prekių eksporto vertė sumažėjo 2,4 proc. Tokie rezultatai gali atrodyti prastokai ES šalių kontekste, nes daugumoje jų eksportas padidėjo. Pvz., jis augo Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat po – didelių ekonominių sunkumų – ir kai kuriose pietinėse ES šalyse.

Tačiau tokios išvados gali klaidinti. Gana didelę dalį Lietuvos prekių eksporto sudaro naftos produktai, kurių kaina reaguoja į pasaulines naftos kainas. Naftos kainoms krintant, krinta ir Lietuvos eksporto vertė. Neįskaitant naftos produktų, Lietuvos prekių eksportas paaugo beveik 2,6 proc. Be to, gana nemaža dalis Lietuvos eksporto sudaro reeksportas (anksčiau importuotų prekių eksportas). Todėl dažnai analizuojamos tik Lietuviškos kilmės prekės, neįskaitant naftos produktų, kurių vertė augo net 4 proc., o tai yra vienas didesnių augimo tempų tarp ES šalių.

Yra kelios priežastys, dėl kurių Lietuvai gana sėkmingai sekasi eksportuoti produktus šiais metais. Pirmoji jų – jau kelis metus augusios investicijos Lietuvoje. Ypač daug investuojama į sektorius, kurie orientuoti į eksportą – pramonę ir žemės ūkį. Nuoseklus žemės ūkio investicijų augimas ir palankios gamtos sąlygos lėmė gerą 2015 m. derlių, kuris parduodamas iki šiol. Tiesa, pastaruoju metu investicijų raida Lietuvoje yra pasikeitusi – jos nebekyla. Tačiau kai kurių investicijų, pvz., investicijų į transporto priemones, gausėja – patiriami sunkumai Rytuose paskatino transporto sektorių atnaujinti automobilių parką, prisitaikant prie rinkų Vakaruose.

Antroji priežastis – Lietuvos eksporto prekių struktūra ir gebėjimas persiorientuoti į kitas rinkas arba net atrasti naujų rinkų. Eksportuojama gana daug prekių, kurios, sumažėjus paklausai vienoje rinkoje, gali būti nesunkiai parduodamos kitose rinkose (pvz., žemės ūkio produktai, trąšos, naftos produktai). Todėl sumažėjus paklausai mums įprastose rinkose, gebama eksportuoti į tolimesnes rinkas – JAV, Turkiją, Saudo Arabiją, Sudaną, Keniją ir kitur. Pastaruoju metu aktyviai ieškoma alternatyvių rinkų, nes gana lėtai auga ir paklausa ES. Tuo būtų galima aiškinti didėjantį baldų ir įrenginių eksportą į, pvz., Azijos rinkas.

Be to, Lietuva pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į paslaugų eksportą – per pirmąjį šių metų ketvirtį (palyginti su pirmuoju 2015 m. ketvirčiu) paslaugų eksportas išaugo 13 proc., o per tą patį laikotarpį prekių eksportas padidėjo kiek daugiau nei procentu. Nors daugiausia įtakos paslaugų eksporto didėjimui tebedaro transporto sektorius (Lietuvos vežėjai), sparčiai auga ir kitos paslaugų eksporto šakos. Prisideda telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas, apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas ir kitos verslo paslaugos. Be to, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, kurios investuoja būtent į darbo vietų kūrimą (tai teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“, cituodama „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaitą), o tokio tipo investicijos dažnai būna palankesnės paslaugų, o ne prekių eksportui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas