Nerijus Černiauskas: Lietuvos eksporto rezultatai kuklūs tik iš pirmo žvilgsnio

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos banko ekonomistas Nerijus Černiauskas

2016-08-09 13:48

Žvelgiant į Lietuvos prekių eksporto duomenis, gali kilti niūrokų išvadų: 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus, prekių eksporto vertė sumažėjo 2,4 proc. Tokie rezultatai gali atrodyti prastokai ES šalių kontekste, nes daugumoje jų eksportas padidėjo. Pvz., jis augo Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat po – didelių ekonominių sunkumų – ir kai kuriose pietinėse ES šalyse.

Tačiau tokios išvados gali klaidinti. Gana didelę dalį Lietuvos prekių eksporto sudaro naftos produktai, kurių kaina reaguoja į pasaulines naftos kainas. Naftos kainoms krintant, krinta ir Lietuvos eksporto vertė. Neįskaitant naftos produktų, Lietuvos prekių eksportas paaugo beveik 2,6 proc. Be to, gana nemaža dalis Lietuvos eksporto sudaro reeksportas (anksčiau importuotų prekių eksportas). Todėl dažnai analizuojamos tik Lietuviškos kilmės prekės, neįskaitant naftos produktų, kurių vertė augo net 4 proc., o tai yra vienas didesnių augimo tempų tarp ES šalių.

Yra kelios priežastys, dėl kurių Lietuvai gana sėkmingai sekasi eksportuoti produktus šiais metais. Pirmoji jų – jau kelis metus augusios investicijos Lietuvoje. Ypač daug investuojama į sektorius, kurie orientuoti į eksportą – pramonę ir žemės ūkį. Nuoseklus žemės ūkio investicijų augimas ir palankios gamtos sąlygos lėmė gerą 2015 m. derlių, kuris parduodamas iki šiol. Tiesa, pastaruoju metu investicijų raida Lietuvoje yra pasikeitusi – jos nebekyla. Tačiau kai kurių investicijų, pvz., investicijų į transporto priemones, gausėja – patiriami sunkumai Rytuose paskatino transporto sektorių atnaujinti automobilių parką, prisitaikant prie rinkų Vakaruose.

Antroji priežastis – Lietuvos eksporto prekių struktūra ir gebėjimas persiorientuoti į kitas rinkas arba net atrasti naujų rinkų. Eksportuojama gana daug prekių, kurios, sumažėjus paklausai vienoje rinkoje, gali būti nesunkiai parduodamos kitose rinkose (pvz., žemės ūkio produktai, trąšos, naftos produktai). Todėl sumažėjus paklausai mums įprastose rinkose, gebama eksportuoti į tolimesnes rinkas – JAV, Turkiją, Saudo Arabiją, Sudaną, Keniją ir kitur. Pastaruoju metu aktyviai ieškoma alternatyvių rinkų, nes gana lėtai auga ir paklausa ES. Tuo būtų galima aiškinti didėjantį baldų ir įrenginių eksportą į, pvz., Azijos rinkas.

Be to, Lietuva pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į paslaugų eksportą – per pirmąjį šių metų ketvirtį (palyginti su pirmuoju 2015 m. ketvirčiu) paslaugų eksportas išaugo 13 proc., o per tą patį laikotarpį prekių eksportas padidėjo kiek daugiau nei procentu. Nors daugiausia įtakos paslaugų eksporto didėjimui tebedaro transporto sektorius (Lietuvos vežėjai), sparčiai auga ir kitos paslaugų eksporto šakos. Prisideda telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas, apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas ir kitos verslo paslaugos. Be to, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, kurios investuoja būtent į darbo vietų kūrimą (tai teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“, cituodama „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaitą), o tokio tipo investicijos dažnai būna palankesnės paslaugų, o ne prekių eksportui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas