Nerijus Černiauskas: Lietuvos eksporto rezultatai kuklūs tik iš pirmo žvilgsnio

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos banko ekonomistas Nerijus Černiauskas

2016-08-09 13:48

Žvelgiant į Lietuvos prekių eksporto duomenis, gali kilti niūrokų išvadų: 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus, prekių eksporto vertė sumažėjo 2,4 proc. Tokie rezultatai gali atrodyti prastokai ES šalių kontekste, nes daugumoje jų eksportas padidėjo. Pvz., jis augo Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat po – didelių ekonominių sunkumų – ir kai kuriose pietinėse ES šalyse.

Tačiau tokios išvados gali klaidinti. Gana didelę dalį Lietuvos prekių eksporto sudaro naftos produktai, kurių kaina reaguoja į pasaulines naftos kainas. Naftos kainoms krintant, krinta ir Lietuvos eksporto vertė. Neįskaitant naftos produktų, Lietuvos prekių eksportas paaugo beveik 2,6 proc. Be to, gana nemaža dalis Lietuvos eksporto sudaro reeksportas (anksčiau importuotų prekių eksportas). Todėl dažnai analizuojamos tik Lietuviškos kilmės prekės, neįskaitant naftos produktų, kurių vertė augo net 4 proc., o tai yra vienas didesnių augimo tempų tarp ES šalių.

Yra kelios priežastys, dėl kurių Lietuvai gana sėkmingai sekasi eksportuoti produktus šiais metais. Pirmoji jų – jau kelis metus augusios investicijos Lietuvoje. Ypač daug investuojama į sektorius, kurie orientuoti į eksportą – pramonę ir žemės ūkį. Nuoseklus žemės ūkio investicijų augimas ir palankios gamtos sąlygos lėmė gerą 2015 m. derlių, kuris parduodamas iki šiol. Tiesa, pastaruoju metu investicijų raida Lietuvoje yra pasikeitusi – jos nebekyla. Tačiau kai kurių investicijų, pvz., investicijų į transporto priemones, gausėja – patiriami sunkumai Rytuose paskatino transporto sektorių atnaujinti automobilių parką, prisitaikant prie rinkų Vakaruose.

Antroji priežastis – Lietuvos eksporto prekių struktūra ir gebėjimas persiorientuoti į kitas rinkas arba net atrasti naujų rinkų. Eksportuojama gana daug prekių, kurios, sumažėjus paklausai vienoje rinkoje, gali būti nesunkiai parduodamos kitose rinkose (pvz., žemės ūkio produktai, trąšos, naftos produktai). Todėl sumažėjus paklausai mums įprastose rinkose, gebama eksportuoti į tolimesnes rinkas – JAV, Turkiją, Saudo Arabiją, Sudaną, Keniją ir kitur. Pastaruoju metu aktyviai ieškoma alternatyvių rinkų, nes gana lėtai auga ir paklausa ES. Tuo būtų galima aiškinti didėjantį baldų ir įrenginių eksportą į, pvz., Azijos rinkas.

Be to, Lietuva pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į paslaugų eksportą – per pirmąjį šių metų ketvirtį (palyginti su pirmuoju 2015 m. ketvirčiu) paslaugų eksportas išaugo 13 proc., o per tą patį laikotarpį prekių eksportas padidėjo kiek daugiau nei procentu. Nors daugiausia įtakos paslaugų eksporto didėjimui tebedaro transporto sektorius (Lietuvos vežėjai), sparčiai auga ir kitos paslaugų eksporto šakos. Prisideda telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas, apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas ir kitos verslo paslaugos. Be to, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, kurios investuoja būtent į darbo vietų kūrimą (tai teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“, cituodama „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaitą), o tokio tipo investicijos dažnai būna palankesnės paslaugų, o ne prekių eksportui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas