Nerijus Mačiulis: 5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-02-08 12:29

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti.

Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc. 15-24 metų amžiaus jaunuolių negali susirasti darbo. Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Deja, mes turime kitą nemažiau opią jaunimo problemą.

Nedarbo lygis apie šios amžiaus grupės veiklą ir problemas pasako ne viską ‒ iškalbingesni yra kiti statistiniai rodikliai. Šiuo metu net du trečdaliai jaunuolių yra neaktyvūs darbo rinkoje – nei dirba, nei ieško darbo. Nieko nuostabaus, sakysite, nes tokio amžiaus žmonės turi būti mokyklose, kolegijose ar universitetuose.

Tačiau kitų ES šalių rodikliai rodo, kad kažkas su Lietuvių akytumu darbo rinkoje yra negerai. Štai, pavyzdžiui, 67 proc. Olandijos ir net 76 proc. Islandijos jaunuolių yra aktyvūs darbo rinkoje. Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Austrijoje beveik du trečdaliai jaunuolių taip pat dirba arba ieško darbo. Akivaizdu, kad šiose valstybėse gyventojų išsilavinimas yra svarbus prioritetas, o jos yra tarp konkurencingiausių pasaulyje. Iš kur atsiranda atotrūkis tarp jų ir Lietuvos? Tam yra mažiausiai penkios priežastys.

Pirma, Lietuvoje moksleiviai mokyklą lankyti pradeda vėliau nei galėtų. Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ duomenimis, lietuviai mokyklą pradeda lankyti būdami septynerių metų. Palyginimui, Anglijoje, Velse, Škotijoje ir Maltoje mokyklą privaloma pradėti lankyti sulaukus penkerių, o Šiaurės Airijoje – ketverių metų. Tiesa, riba tarp ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo nėra griežta ir skirtingose valstybėse pirmokai ir „darželinukai“ gali mokytis tų pačių dalykų. Tačiau Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas, deja, nėra privalomas. Be to, vėl deja, jis ne visada sukoncentruotas į kompetencijų ugdymą, o ne šiaip laiko praleidimą.

Antra, Lietuvos moksleiviai per ilgai (ilgiausiai!) atostogauja. Europos Komisijos duomenimis, Vokietijoje, Olandijoje ir JK moksleivių vasaros atostogos trunka 6 savaites. Lietuvoje, Latvijoje ir Turkijoje vasaros poilsis arba neretai dykaduoniavimas trunka 13 savaičių. Tokios ilgos vasaros atostogos būtų pateisinamos, jei jų metu jaunuoliai turėtų pakankamą pasirinkimą įperkamų neformalaus ugdymo alternatyvų. Deja, dažnai taip nėra, ir tėvams neretai vasaros laikotarpis yra papildomas rūpestis – kur palikti ir kaip užimti vaikus, kurių atostogos mažiausiai dvigubai ilgesnės nei tėvų?

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas