Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Nerijus Mačiulis

2017-07-24 16:58

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be mokesčių valstybė funkcionuoti negalėtų – lėšos reikalingos ir krašto apsaugai, ir viešosios tvarkos užtikrinimui, ir švietimui, ir sveikatos apsaugai ir daugybei kitų svarbių funkcijų.

Todėl diskutuoti reiktų ne apie tai, ar mokesčiai apskritai yra geri ar blogi, o apie tai, kokių mokesčių rinkinys leistų pasiekti optimalų rezultatą. Tai yra, didžiausią ekonominį efektyvumą ir socialinį teisingumą su mažiausiais elgsenos iškraipymais ir administravimo kaštais.

Daugelis empirinių tyrimų rodo, kad turto ir vartojimo mokesčiai yra efektyvesni už bet kokius gyventojų ir įmonių pajamų mokesčius. Mažesni pajamų mokesčiai skatina dirbti, neslėpti pajamų ir neieškoti mokesčių užuovėjų, o pagrindinis turto mokesčių privalumas – jų sunku išvengti. Iš visų mokesčių išsiskiria akcizai, kurių tikslas yra ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną, ir, tikėtina, į gerąją pusę. Nekyla daug klausimų, kodėl išsivysčiusiose valstybėse egzistuoja dideli akcizai alkoholiui ir tabakui – taip mažinamas šių produktų įperkamumas. O kaip yra su akcizu cukrui?

Medikai aiškina, kad perteklinis cukraus vartojimas yra viena iš pagrindinių antsvorio ir nutukimo priežasčių, jis didina širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką, neigiamai veikia kitus žmogaus organus. Tačiau skeptikai sako, kad net ir didelis akcizas cukrui greičiausiai nepaveiktų daugelio vartojimo įpročių.

Galbūt įpročiams pakeisti reikia daug laiko, o juos formuoti reikia ne tik produktų kainomis, bet ir išnaudojant visuomenės ir ypač vaikų švietimą. Tačiau cukraus akcizas, kaip ir visi kiti akcizai, turi dar vieną, ne mažiau svarbią funkciją – taip surenkamos lėšos neigiamiems šalutiniams padariniams šalinti.

Ekonomistai neigiamu eksternalitetu vadina kaštus, kuriuos patiria su ekonominiu sandoriu – pardavimu, pirkimu ir vartojimu – niekaip nesusiję dalyviai. Pavyzdžiui, alkoholio, tabako ar perteklinio cukraus sukeltų ligų gydymas finansuojamas visų mokesčių mokėtojų lėšomis.

Kaip pasikeistų populiariausių ir pirmojo būtinumo maisto produktų kainos, jei būtų taikomas gana didelis, pavyzdžiui 1 euro kilogramui akcizas? Cukraus kilogramas parduotuvių lentynose pabrangtų daugiau nei dvigubai, tačiau 100 gramų jogurto indelis, kuriame yra apie 15 gramų cukraus, pabrangtų tik pusantro cento, o 400 gramų ruginės duonos kepalėlis, kuriame yra apie 20 gramų cukraus, pabrangtų 2 centais. Tiesa, yra nemažai alternatyvų turinčių ir mažiau cukraus, kurių pabrangimas būtų dar mažesnis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas