Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Nerijus Mačiulis

2017-07-24 16:58

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be mokesčių valstybė funkcionuoti negalėtų – lėšos reikalingos ir krašto apsaugai, ir viešosios tvarkos užtikrinimui, ir švietimui, ir sveikatos apsaugai ir daugybei kitų svarbių funkcijų.

Todėl diskutuoti reiktų ne apie tai, ar mokesčiai apskritai yra geri ar blogi, o apie tai, kokių mokesčių rinkinys leistų pasiekti optimalų rezultatą. Tai yra, didžiausią ekonominį efektyvumą ir socialinį teisingumą su mažiausiais elgsenos iškraipymais ir administravimo kaštais.

Daugelis empirinių tyrimų rodo, kad turto ir vartojimo mokesčiai yra efektyvesni už bet kokius gyventojų ir įmonių pajamų mokesčius. Mažesni pajamų mokesčiai skatina dirbti, neslėpti pajamų ir neieškoti mokesčių užuovėjų, o pagrindinis turto mokesčių privalumas – jų sunku išvengti. Iš visų mokesčių išsiskiria akcizai, kurių tikslas yra ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną, ir, tikėtina, į gerąją pusę. Nekyla daug klausimų, kodėl išsivysčiusiose valstybėse egzistuoja dideli akcizai alkoholiui ir tabakui – taip mažinamas šių produktų įperkamumas. O kaip yra su akcizu cukrui?

Medikai aiškina, kad perteklinis cukraus vartojimas yra viena iš pagrindinių antsvorio ir nutukimo priežasčių, jis didina širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką, neigiamai veikia kitus žmogaus organus. Tačiau skeptikai sako, kad net ir didelis akcizas cukrui greičiausiai nepaveiktų daugelio vartojimo įpročių.

Galbūt įpročiams pakeisti reikia daug laiko, o juos formuoti reikia ne tik produktų kainomis, bet ir išnaudojant visuomenės ir ypač vaikų švietimą. Tačiau cukraus akcizas, kaip ir visi kiti akcizai, turi dar vieną, ne mažiau svarbią funkciją – taip surenkamos lėšos neigiamiems šalutiniams padariniams šalinti.

Ekonomistai neigiamu eksternalitetu vadina kaštus, kuriuos patiria su ekonominiu sandoriu – pardavimu, pirkimu ir vartojimu – niekaip nesusiję dalyviai. Pavyzdžiui, alkoholio, tabako ar perteklinio cukraus sukeltų ligų gydymas finansuojamas visų mokesčių mokėtojų lėšomis.

Kaip pasikeistų populiariausių ir pirmojo būtinumo maisto produktų kainos, jei būtų taikomas gana didelis, pavyzdžiui 1 euro kilogramui akcizas? Cukraus kilogramas parduotuvių lentynose pabrangtų daugiau nei dvigubai, tačiau 100 gramų jogurto indelis, kuriame yra apie 15 gramų cukraus, pabrangtų tik pusantro cento, o 400 gramų ruginės duonos kepalėlis, kuriame yra apie 20 gramų cukraus, pabrangtų 2 centais. Tiesa, yra nemažai alternatyvų turinčių ir mažiau cukraus, kurių pabrangimas būtų dar mažesnis.

Straipsnio puslapiai:

Close

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas