Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Nerijus Mačiulis

2017-07-24 16:58

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be mokesčių valstybė funkcionuoti negalėtų – lėšos reikalingos ir krašto apsaugai, ir viešosios tvarkos užtikrinimui, ir švietimui, ir sveikatos apsaugai ir daugybei kitų svarbių funkcijų.

Todėl diskutuoti reiktų ne apie tai, ar mokesčiai apskritai yra geri ar blogi, o apie tai, kokių mokesčių rinkinys leistų pasiekti optimalų rezultatą. Tai yra, didžiausią ekonominį efektyvumą ir socialinį teisingumą su mažiausiais elgsenos iškraipymais ir administravimo kaštais.

Daugelis empirinių tyrimų rodo, kad turto ir vartojimo mokesčiai yra efektyvesni už bet kokius gyventojų ir įmonių pajamų mokesčius. Mažesni pajamų mokesčiai skatina dirbti, neslėpti pajamų ir neieškoti mokesčių užuovėjų, o pagrindinis turto mokesčių privalumas – jų sunku išvengti. Iš visų mokesčių išsiskiria akcizai, kurių tikslas yra ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną, ir, tikėtina, į gerąją pusę. Nekyla daug klausimų, kodėl išsivysčiusiose valstybėse egzistuoja dideli akcizai alkoholiui ir tabakui – taip mažinamas šių produktų įperkamumas. O kaip yra su akcizu cukrui?

Medikai aiškina, kad perteklinis cukraus vartojimas yra viena iš pagrindinių antsvorio ir nutukimo priežasčių, jis didina širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką, neigiamai veikia kitus žmogaus organus. Tačiau skeptikai sako, kad net ir didelis akcizas cukrui greičiausiai nepaveiktų daugelio vartojimo įpročių.

Galbūt įpročiams pakeisti reikia daug laiko, o juos formuoti reikia ne tik produktų kainomis, bet ir išnaudojant visuomenės ir ypač vaikų švietimą. Tačiau cukraus akcizas, kaip ir visi kiti akcizai, turi dar vieną, ne mažiau svarbią funkciją – taip surenkamos lėšos neigiamiems šalutiniams padariniams šalinti.

Ekonomistai neigiamu eksternalitetu vadina kaštus, kuriuos patiria su ekonominiu sandoriu – pardavimu, pirkimu ir vartojimu – niekaip nesusiję dalyviai. Pavyzdžiui, alkoholio, tabako ar perteklinio cukraus sukeltų ligų gydymas finansuojamas visų mokesčių mokėtojų lėšomis.

Kaip pasikeistų populiariausių ir pirmojo būtinumo maisto produktų kainos, jei būtų taikomas gana didelis, pavyzdžiui 1 euro kilogramui akcizas? Cukraus kilogramas parduotuvių lentynose pabrangtų daugiau nei dvigubai, tačiau 100 gramų jogurto indelis, kuriame yra apie 15 gramų cukraus, pabrangtų tik pusantro cento, o 400 gramų ruginės duonos kepalėlis, kuriame yra apie 20 gramų cukraus, pabrangtų 2 centais. Tiesa, yra nemažai alternatyvų turinčių ir mažiau cukraus, kurių pabrangimas būtų dar mažesnis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas