Nerijus Mačiulis: ar Lietuvos darbuotojai neliks prie suskilusios geldos?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-06-20 18:34

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą?

Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija. Kapitalo savininkų ar aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų realios pajamos sparčiai auga, viduriniosios klasės – beveik nedidėja, mažiausią kvalifikaciją turinčių ir socialiai remtinų – neretai mažėja. Įsibėgėjant ketvirtajai pramoninei revoliucijai ši tendencija dar labiau sustiprės, o pajamų nelygybės klausimas bus iškeliamas vis dažniau.

Visuomenės nepasitenkinimas bei politikų noras pakeisti šią tendenciją neturėtų stebinti. Ateityje – ir ne tik prieš rinkimus – vis dažniau matysime pastangas tolygiau paskirstyti už sukuriamą pridėtinę vertę gaunamas pajamas. Šiuo metu dažniausiai naudojami tokie instrumentai kaip minimalaus atlyginimo nustatymas arba mažesnė mokestinė našta mažesnes pajamas gaunantiems dirbantiesiems, tačiau instrumentų ir priemonių sąrašas ilgės.

Istorijoje galima rasti ir daug radikalesnių bandymų perskirstyti pajamas tarp darbo ir kapitalo savininkų. 1812 metais Anglijoje kai kurie tekstilės pramonės darbuotojai, vadinamieji luditai, pradėjo kovoti prieš darbo sąnaudas mažinančias ir produktyvumą didinančias technologijas. Jie daužė pirmosios pramoninės revoliucijos naujoves – siuvimo ir audimo stakles – tikėdamiesi, kad tai leis jiems išsaugoti jų darbą ir pajamas.

Ar ketinimai priversti darbdavius ketvirtadalį pelno skirti darbuotojams yra XXI amžiaus luditų iniciatyva? Iš pirmo žvilgsnio ji nėra tokia destruktyvi kaip XIX amžiaus pradžios luditų veikla – juk nebandoma niokoti įrengimų ir mašinų, didinančių produktyvumą, nors tikslas yra tas pats – apsaugoti darbuotojus. Deja, iš pažiūros darbuotojams patraukli idėja gali atsisukti prieš juos pačius ir visos šalies interesus.

Visų pirma, nereglamentavus su kuriais darbuotojais ir kaip reikia dalintis pelnu, tokią įstatymo nuostatą įmonių savininkai gali nesunkiai apeiti, pavyzdžiui, įdarbindami save ar savo šeimos narius ir visą „skatinimą“ skirdami jiems. Turbūt sunku įsivaizduoti, kad įstatymas ar poįstatyminiai aktai pradėtų reglamentuoti kuriai darbuotojų daliai ir kaip tolygiai turi būti paskirstomas uždirbtas pelnas. Tai prilygtų darbuotojų atlyginimų reguliavimui, sukurtų labai egalitarines organizacijas, kuriose atlyginimas taptų mažiau priklausomas nuo pastangų ir kompetencijų.

Be to, kadangi prievolė ketvirtadalį pelno paskirstyti darbuotojams būtų beveik ekvivalentiška didesniam pelno mokesčiui, bent jau kai kurias įmones tai paskatintų veiklos valdymą (ir pelną) ar visą veiklą iškelti į mažesnių mokesčių šalis – aplink jų gausu, o šis procesas vyksta jau dabar. Neigiama įtaka tiesioginių užsienio investicijų srautams ilgainiui atsisuktų prieš pačius darbuotojus – greičiausiai nepadidėtų ne tik jų pajamos, bet sumažėtų ir darbo vietų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas