Nerijus Mačiulis: ar Lietuvos darbuotojai neliks prie suskilusios geldos?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-06-20 18:34

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą?

Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija. Kapitalo savininkų ar aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų realios pajamos sparčiai auga, viduriniosios klasės – beveik nedidėja, mažiausią kvalifikaciją turinčių ir socialiai remtinų – neretai mažėja. Įsibėgėjant ketvirtajai pramoninei revoliucijai ši tendencija dar labiau sustiprės, o pajamų nelygybės klausimas bus iškeliamas vis dažniau.

Visuomenės nepasitenkinimas bei politikų noras pakeisti šią tendenciją neturėtų stebinti. Ateityje – ir ne tik prieš rinkimus – vis dažniau matysime pastangas tolygiau paskirstyti už sukuriamą pridėtinę vertę gaunamas pajamas. Šiuo metu dažniausiai naudojami tokie instrumentai kaip minimalaus atlyginimo nustatymas arba mažesnė mokestinė našta mažesnes pajamas gaunantiems dirbantiesiems, tačiau instrumentų ir priemonių sąrašas ilgės.

Istorijoje galima rasti ir daug radikalesnių bandymų perskirstyti pajamas tarp darbo ir kapitalo savininkų. 1812 metais Anglijoje kai kurie tekstilės pramonės darbuotojai, vadinamieji luditai, pradėjo kovoti prieš darbo sąnaudas mažinančias ir produktyvumą didinančias technologijas. Jie daužė pirmosios pramoninės revoliucijos naujoves – siuvimo ir audimo stakles – tikėdamiesi, kad tai leis jiems išsaugoti jų darbą ir pajamas.

Ar ketinimai priversti darbdavius ketvirtadalį pelno skirti darbuotojams yra XXI amžiaus luditų iniciatyva? Iš pirmo žvilgsnio ji nėra tokia destruktyvi kaip XIX amžiaus pradžios luditų veikla – juk nebandoma niokoti įrengimų ir mašinų, didinančių produktyvumą, nors tikslas yra tas pats – apsaugoti darbuotojus. Deja, iš pažiūros darbuotojams patraukli idėja gali atsisukti prieš juos pačius ir visos šalies interesus.

Visų pirma, nereglamentavus su kuriais darbuotojais ir kaip reikia dalintis pelnu, tokią įstatymo nuostatą įmonių savininkai gali nesunkiai apeiti, pavyzdžiui, įdarbindami save ar savo šeimos narius ir visą „skatinimą“ skirdami jiems. Turbūt sunku įsivaizduoti, kad įstatymas ar poįstatyminiai aktai pradėtų reglamentuoti kuriai darbuotojų daliai ir kaip tolygiai turi būti paskirstomas uždirbtas pelnas. Tai prilygtų darbuotojų atlyginimų reguliavimui, sukurtų labai egalitarines organizacijas, kuriose atlyginimas taptų mažiau priklausomas nuo pastangų ir kompetencijų.

Be to, kadangi prievolė ketvirtadalį pelno paskirstyti darbuotojams būtų beveik ekvivalentiška didesniam pelno mokesčiui, bent jau kai kurias įmones tai paskatintų veiklos valdymą (ir pelną) ar visą veiklą iškelti į mažesnių mokesčių šalis – aplink jų gausu, o šis procesas vyksta jau dabar. Neigiama įtaka tiesioginių užsienio investicijų srautams ilgainiui atsisuktų prieš pačius darbuotojus – greičiausiai nepadidėtų ne tik jų pajamos, bet sumažėtų ir darbo vietų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas