Nerijus Mačiulis: ar Lietuvos darbuotojai neliks prie suskilusios geldos?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-06-20 18:34

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą?

Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija. Kapitalo savininkų ar aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų realios pajamos sparčiai auga, viduriniosios klasės – beveik nedidėja, mažiausią kvalifikaciją turinčių ir socialiai remtinų – neretai mažėja. Įsibėgėjant ketvirtajai pramoninei revoliucijai ši tendencija dar labiau sustiprės, o pajamų nelygybės klausimas bus iškeliamas vis dažniau.

Visuomenės nepasitenkinimas bei politikų noras pakeisti šią tendenciją neturėtų stebinti. Ateityje – ir ne tik prieš rinkimus – vis dažniau matysime pastangas tolygiau paskirstyti už sukuriamą pridėtinę vertę gaunamas pajamas. Šiuo metu dažniausiai naudojami tokie instrumentai kaip minimalaus atlyginimo nustatymas arba mažesnė mokestinė našta mažesnes pajamas gaunantiems dirbantiesiems, tačiau instrumentų ir priemonių sąrašas ilgės.

Istorijoje galima rasti ir daug radikalesnių bandymų perskirstyti pajamas tarp darbo ir kapitalo savininkų. 1812 metais Anglijoje kai kurie tekstilės pramonės darbuotojai, vadinamieji luditai, pradėjo kovoti prieš darbo sąnaudas mažinančias ir produktyvumą didinančias technologijas. Jie daužė pirmosios pramoninės revoliucijos naujoves – siuvimo ir audimo stakles – tikėdamiesi, kad tai leis jiems išsaugoti jų darbą ir pajamas.

Ar ketinimai priversti darbdavius ketvirtadalį pelno skirti darbuotojams yra XXI amžiaus luditų iniciatyva? Iš pirmo žvilgsnio ji nėra tokia destruktyvi kaip XIX amžiaus pradžios luditų veikla – juk nebandoma niokoti įrengimų ir mašinų, didinančių produktyvumą, nors tikslas yra tas pats – apsaugoti darbuotojus. Deja, iš pažiūros darbuotojams patraukli idėja gali atsisukti prieš juos pačius ir visos šalies interesus.

Visų pirma, nereglamentavus su kuriais darbuotojais ir kaip reikia dalintis pelnu, tokią įstatymo nuostatą įmonių savininkai gali nesunkiai apeiti, pavyzdžiui, įdarbindami save ar savo šeimos narius ir visą „skatinimą“ skirdami jiems. Turbūt sunku įsivaizduoti, kad įstatymas ar poįstatyminiai aktai pradėtų reglamentuoti kuriai darbuotojų daliai ir kaip tolygiai turi būti paskirstomas uždirbtas pelnas. Tai prilygtų darbuotojų atlyginimų reguliavimui, sukurtų labai egalitarines organizacijas, kuriose atlyginimas taptų mažiau priklausomas nuo pastangų ir kompetencijų.

Be to, kadangi prievolė ketvirtadalį pelno paskirstyti darbuotojams būtų beveik ekvivalentiška didesniam pelno mokesčiui, bent jau kai kurias įmones tai paskatintų veiklos valdymą (ir pelną) ar visą veiklą iškelti į mažesnių mokesčių šalis – aplink jų gausu, o šis procesas vyksta jau dabar. Neigiama įtaka tiesioginių užsienio investicijų srautams ilgainiui atsisuktų prieš pačius darbuotojus – greičiausiai nepadidėtų ne tik jų pajamos, bet sumažėtų ir darbo vietų.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas