Nerijus Mačiulis. Atveriamos durys „pigiai“ darbo jėgai – spūsties nebus


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2017-02-10 16:43

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos durys atveriamos ne visiems, o tik labai specifinę kvalifikaciją turintiems darbuotojams. Trūkstamų profesijų sąraše yra, pavyzdžiui, programuotojai, duomenų bazių administratoriai, tinklo analitikai, aviacijos technikai, avionikos, gamybos ir mechanikos inžinieriai. Nei vienos iš 27 į sąrašą įtrauktų profesijų negalėtume priskirti prie tų, į kurias pretenduoja „pigi“ darbo jėga. Juolab, kad išlieka reikalavimas, jog įdarbintiems specialistams iš užsienio reikėtų mokėti bent pusantro karto didesnę nei vidutinė alga.

Nepaisant vis dar didelio bedarbių skaičiaus, laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augo. Pavyzdžiui, pernai kiekvieno mėnesio gale būdavo vidutiniškai 8700 laisvų darbo vietų. Tai yra didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per aštuonerius metus ir maždaug trigubai didesnis nei 2012 metais. Akivaizdu, kad bedarbių yra, bet jie neturi noro arba kompetencijų užimti šias laisvas darbo vietas.

Dar svarbiau yra suvokti, kad Lietuvoje esantis laisvų darbo vietų skaičius nėra fiksuotas, o lankstesnė darbo pasiūla gali paskatinti investicijas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Šiuo metu Lietuvos įmonės turi virš 5 milijardų eurų indėlių – dvigubai daugiau nei prieš 2008-ųjų krizę, o jų įsiskolinimo lygis yra gerokai mažesnis. Nepaisant visų prieinamų finansinių galimybių plėtrai, investicijų lygis vis dar nesiekia 20 proc. BVP ir gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių. Vienas iš investicijas slopinančių veiksnių – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas arba baimė, kad jos truks ateityje. Nėra investicijų, nėra ir naujų darbo vietų nei kvalifikuotiems, nei nekvalifikuotiems bedarbiams. Taigi, darbuotojų trūkumas, kaip ir perteklius, gali slopinti darbo užmokesčio augimą.

Didesnė imigracija būtų naudinga ne tik darbuotojų nerandančioms įmonėms. Dėl to naudos turėtų ir viešajame sektoriuje dirbantys lietuviai. Juk daugiau darbuotojų, o ypač kvalifikuotų, bei didesnės investicijos reikštų didesnes biudžeto pajamas. Tai padidintų valstybės galimybes mokėti adekvatesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.

Naujausia „Eurobarometer“ apklausa rodo, kad beveik 3 iš 4 lietuvių imigraciją ne iš ES šalių vis dar vertina neigiamai. Taip, perteklinė ir nevaldoma imigracija gali turėti šalutinių neigiamų pasekmių – nevykusi ar nepavykusi kitataučių integracija galėtų sukurti socialinę įtampą ir tokių pavyzdžių ES netrūksta. Tačiau kitas kraštutinumas – visiškas uždarumas ir nenoras matyti ne tame pačiame kaime ar mieste gimusių kaimynų – veda prie ne ką mažesnių problemų sparčiai senėjančioje valstybėje. Vis dar galima tikėtis, kad į Lietuva sugrįš didelė dalis lietuvių emigrantų. Taip, dalis sugrįš, bet to neužteks. Neužilgo gali tekti rinktis iš dviejų pasirinkimų: daugiau darbuotojų užsieniečių ar mažesnės socialinės garantijos ir skurdesnės viešosios paslaugos. Kas blogiau?

Vyriausybės sprendimą kritikuoti galima, bet ne dėl to, kad atvykstantys specialistai iš užsienio slopins lietuvių atlyginimų augimą. Kritikuoti jį reikėtų dėl to, kad paliekami per dideli techniniai barjerai, o profesijų sąrašas – per siauras. Visi galintys ir norintys dirbti Lietuvoje turi būti laukiami išskėstomis rankomis. Deja, galime netrukus pamatyti, kad tik atvirų durų ir išskėstų rankų neužtenka.

Close

Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs ...

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas