Nerijus Mačiulis. Atveriamos durys „pigiai“ darbo jėgai – spūsties nebus


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2017-02-10 16:43

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos durys atveriamos ne visiems, o tik labai specifinę kvalifikaciją turintiems darbuotojams. Trūkstamų profesijų sąraše yra, pavyzdžiui, programuotojai, duomenų bazių administratoriai, tinklo analitikai, aviacijos technikai, avionikos, gamybos ir mechanikos inžinieriai. Nei vienos iš 27 į sąrašą įtrauktų profesijų negalėtume priskirti prie tų, į kurias pretenduoja „pigi“ darbo jėga. Juolab, kad išlieka reikalavimas, jog įdarbintiems specialistams iš užsienio reikėtų mokėti bent pusantro karto didesnę nei vidutinė alga.

Nepaisant vis dar didelio bedarbių skaičiaus, laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augo. Pavyzdžiui, pernai kiekvieno mėnesio gale būdavo vidutiniškai 8700 laisvų darbo vietų. Tai yra didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per aštuonerius metus ir maždaug trigubai didesnis nei 2012 metais. Akivaizdu, kad bedarbių yra, bet jie neturi noro arba kompetencijų užimti šias laisvas darbo vietas.

Dar svarbiau yra suvokti, kad Lietuvoje esantis laisvų darbo vietų skaičius nėra fiksuotas, o lankstesnė darbo pasiūla gali paskatinti investicijas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Šiuo metu Lietuvos įmonės turi virš 5 milijardų eurų indėlių – dvigubai daugiau nei prieš 2008-ųjų krizę, o jų įsiskolinimo lygis yra gerokai mažesnis. Nepaisant visų prieinamų finansinių galimybių plėtrai, investicijų lygis vis dar nesiekia 20 proc. BVP ir gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių. Vienas iš investicijas slopinančių veiksnių – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas arba baimė, kad jos truks ateityje. Nėra investicijų, nėra ir naujų darbo vietų nei kvalifikuotiems, nei nekvalifikuotiems bedarbiams. Taigi, darbuotojų trūkumas, kaip ir perteklius, gali slopinti darbo užmokesčio augimą.

Didesnė imigracija būtų naudinga ne tik darbuotojų nerandančioms įmonėms. Dėl to naudos turėtų ir viešajame sektoriuje dirbantys lietuviai. Juk daugiau darbuotojų, o ypač kvalifikuotų, bei didesnės investicijos reikštų didesnes biudžeto pajamas. Tai padidintų valstybės galimybes mokėti adekvatesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.

Naujausia „Eurobarometer“ apklausa rodo, kad beveik 3 iš 4 lietuvių imigraciją ne iš ES šalių vis dar vertina neigiamai. Taip, perteklinė ir nevaldoma imigracija gali turėti šalutinių neigiamų pasekmių – nevykusi ar nepavykusi kitataučių integracija galėtų sukurti socialinę įtampą ir tokių pavyzdžių ES netrūksta. Tačiau kitas kraštutinumas – visiškas uždarumas ir nenoras matyti ne tame pačiame kaime ar mieste gimusių kaimynų – veda prie ne ką mažesnių problemų sparčiai senėjančioje valstybėje. Vis dar galima tikėtis, kad į Lietuva sugrįš didelė dalis lietuvių emigrantų. Taip, dalis sugrįš, bet to neužteks. Neužilgo gali tekti rinktis iš dviejų pasirinkimų: daugiau darbuotojų užsieniečių ar mažesnės socialinės garantijos ir skurdesnės viešosios paslaugos. Kas blogiau?

Vyriausybės sprendimą kritikuoti galima, bet ne dėl to, kad atvykstantys specialistai iš užsienio slopins lietuvių atlyginimų augimą. Kritikuoti jį reikėtų dėl to, kad paliekami per dideli techniniai barjerai, o profesijų sąrašas – per siauras. Visi galintys ir norintys dirbti Lietuvoje turi būti laukiami išskėstomis rankomis. Deja, galime netrukus pamatyti, kad tik atvirų durų ir išskėstų rankų neužtenka.

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas