Nerijus Mačiulis: „Brexit“ – epinė problema ar istorinė galimybė?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr. N. Mačiulis

tv3.lt

2016-06-27 09:47

Kai tik visiems atsibodo ir iš akiračio dingo akronimas „Grexit“ bei po juo slypinčios bėdos, atsirado naujas – „Brexit“. Ko galima tikėtis dabar? Alternatyvių scenarijų dabar yra tiek daug, kad būtų galima parašyti knygą, todėl įvertinkime tik du – blogiausią ir labiausiai tikėtiną.

Svaro sterlingų kritimas, akcijų nuvertėjimas ir dideli svyravimai visose finansų rinkose rodo, kad toks istorinio referendumo rezultatas buvo netikėtas ir gali turėti rimtų pasekmių. Praėjus trims dienoms po rezultatų paskelbimo, klausimų yra daug daugiau nei atsakymų.

Tiesą sakant, kol kas jokių atsakymų nėra nei iš valdančiosios daugumos, nei iš referendumą iniciavusių „separatistų“.

Kol kas joks britų politikas ar politinė partija nepasakė, kad pasinaudos referendumo suteiktu mandatu – pasitelks Lisabonos sutarties 50 straipsnyje numatytą galimybę kreiptis į Europos Tarybą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Vis dar yra teorinių demokratinių būdų išvengti Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES.

Milijonai britų jaučiasi suklaidinti pasitraukimo iniciatorių ir reikalauja naujo referendumo. Taip pat gali įvykti ir išankstiniai rinkimai, kuriuos laimėtų partija ar partijos pažadėjusios likti ES – tai taip pat būtų demokratiniu keliu gautas mandatas viršesnis už ankstesnįjį. Vis tik tarkime, kad JK pardeda pasitraukimo iš ES procesą. Blogiausiu, bet mažai tikėtinu scenarijumi, derybos būtų nevaisingos ir destruktyvios – nepavyktų išsaugoti laisvos prekybos, būtų suvaržytas laisvas kapitalo ir žmonių judėjimas, sumenktų politinė kooperacija. Tiek JK, tiek ES būtų ekonomiškai silpnesnės bei labiau pažeidžiamos geopolitinių iššūkių. Lietuva prarastų bent dalį vienos iš pagrindinių eksporto rinkų, kuriai šiuo metu tenka apie 7 procentai prekių eksporto, tačiau ekonomikos nuosmukio greičiausiai išvengtų.

Šiame scenarijuje blogiausia ne eksporto rinkos praradimas ar sumenksiantis ES biudžetas ir tiesioginė finansinė parama Lietuvai. Blogiausia būtų, jei šis referendumas ir JK pasitraukimas būtų pirmoji kregždė, įgalinanti populistines ir oportunistines jėgas kitose ES valstybėse. Visgi dramatiškiausio europinės integracijos ir kooperacijos pabaigos scenarijaus tikimybė šiandien išlieka mažesnė nei 10 procentų, todėl daug dėmesio jam skirti neverta. Koks yra labiausiai tikėtinas scenarijus? JK pradės oficialias derybas dėl pasitraukimo iš ES, kurios truks mažiausiai du metus.

Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju JK liks ES nare dar kelis metus – trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu nepatiriame jokio šoko, išskyrus neigiamus lūkesčius ir neapibrėžtumą, kuris gali trumpam šiek tiek prislopinti investicijų ir vartojimo augimą. Mažai tikėtina, kad derybų procese nebūtų rastas abiems pusėms naudingas kompromisas kaip išsaugoti laisvą prekybą ir tik iš dalies suvaržytą gyventojų judėjimą tarp ES ir JK. Šioje iš pirmo žvilgsnio nemalonioje situacijoje galime įžvelgti netgi teigiamų pasekmių. Britų politinė sistema sukrėsta, kol kas panašu, kad nėra laimėjusios pusės – už išstojimą agitavę politikai pripažino, kad dalis jų pažadų buvo muilo burbulai, o tolimesnio plano jie neturi. Tai gali būti signalas kitiems europiečiams šiek tiek atidžiau ir su didesniu skepticizmu vertinti rožinius priešrinkiminius pažadus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas