Nerijus Mačiulis: Brexit, Trumpas, kas toliau?


Asmeninio archyvo nuotr. Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-11-09 17:21

Dar vieni netikėtumų kupini metai. Iš pradžių referendumo dėl narystės ES rezultatai Jungtinėje Karalystėje, dabar Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose. Turbūt reikia pradėti pratintis, kad netikėti ir kartais neįtikėtini įvykiai tampa vis labiau tikėtinais. Taigi, ko laukti dabar?

Kaip ir paaiškėjus Brexit šalininkų pergalės faktui, taip ir šiandien finansų rinkų reakcija nervinga – doleris, nafta ir akcijos pinga, kenčia JAV prekybos partnerių valiutos ir visi rizikingesni aktyvai. Tačiau kaip ir po Brexit, didelė dalis neigiamos reakcijos yra susijusi ne su realiai blogėsiančiomis ekonomikos perspektyvomis, o tiesiog su didesniu politiniu neapibrėžtumu. Ir didelė dalis tos neigiamos reakcijos gali greitai išgaruoti.

Kai kurios Donaldo Trumpo ekonominės idėjos – mažinti mokesčius gyventojams ir įmonėms, padidinti investicijas į infrastruktūrą net trilijonu doleriu – nėra pavojingos ar žalingos. Problema greičiau tame, kad neaišku, kaip jas finansuoti ir kaip jas visas galima įgyvendinti nesukuriant perteklinio biudžeto deficito ir skolos augimo. Radikalūs priešrinkiminiu laikotarpiu išsakyti siūlymai, tokie kaip, pastatyti sieną tarp JAV ir Meksikos, nutraukti ir persiderėti visas tarptautines prekybos sutartis, sustabdyti imigraciją, pritaikyti didelius importo tarifus Kinijos prekėms yra daug pavojingesni, bet, tikėtina, liks neįgyvendinti.

Vis tik JAV Senatą ir Atstovų rūmus valdantys respublikonai veiks kaip pakankamas filtras, galintis sustabdyti akivaizdžiai pavojingas idėjas. Tas pats galioja ir kalbant ir apie JAV vaidmenį NATO. Taigi, šių metų politinės arenos netikėtumų per daug sureikšminti nereikėtų, bet ignoruoti taip pat negalima. Vis tik signalas yra aiškus – daugelyje išsivysčiusių valstybių gyventojai protestuoja prieš nusistovėjusią tvarką bei renkasi protekcionistines ir nacionalistines idėjas.

Didelę dalį protesto bangos lėmė ekonominės priežastys. Daugelyje išsivysčiusių valstybių viduriniosios klasės ir ypač neturtingųjų pajamos pastaruosius dešimtmečius beveik neaugo. Technologinis progresas ir ekonomikos augimas suteikė daug galimybių talentingiausiems, labiausiai išsilavinusiems ir išradingiausiems gyventojams, bet daugeliui kitų gyventojų buvo nejaučiamas. Net nepablogėjus absoliutinei gerovei, išaugusi pajamų nelygybė ne vieną rinkėją privertė ieškoti pokyčių ir naujų gelbėtojų. Lietuvai svarbiau ne JAV prezidento rinkimų rezultatai, o būsimų rinkimų Europoje baigtis.

Mažiau nei už mėnesio vyks svarbus referendumas Italijoje, kurio baigtis gali lemti ir vyriausybės žlugimą bei populistinių jėgų iškilimą. Pavasarį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai taip pat gali pasiūlyti nemalonių siurprizų. Mažiau nei už metų vyks ir Vokietijos parlamento rinkimai. Sustiprėjusios protekcionistinės ir nacionalistinės idėjos Europoje keltų grėsmę tolimesnei ES integracijai ir galėtų turėti apčiuopiamų neigiamų pasekmių Lietuvai. Tikėtina, kad 2016 metais protesto banga nesibaigė, o tik prasidėjo. Tačiau kol kas reikėtų daugiau dėmesio skirti savo kiemo tvarkymui, o ne potencialių išorinių problemų dramatizavimui.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas