Nerijus Mačiulis. Ekonomikos augimas viršija visus lūkesčius, tačiau ar ilgam?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2017-08-29 16:18

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo teigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikai.

Pasaulio ekonomikoje – ciklinis pakilimas

Beveik dešimtmetį Europos valstybių ekonomikos augo labai vangiai – augimą stabdė pasaulinė finansų krizė, vyriausybių skolos krizė, fiskalinė konsolidacija bei politinė įtampa. Panašu, kad visa tai lieka užnugary, o šiemet euro zonos ekonomikos augimas paspartės iki 2,1 procento bei bus sparčiausias nuo 2007 metų.

Kinijos ir Indijos ekonomikų augimas sulėtėjo mažiau nei prognozuota, o Rusija iš krizės išbrido greičiau – jos augimas šiemet turėtų siekti 2 procentus. Tiesa, Rusijos ekonomikos augimas didelės įtakos Lietuvos ekonomikai neturės, nes, tikėtina, abipusės sankcijos artimiausius dvejus metus dar nebus atšauktos.

Kita vertus, daugelis struktūrinių problemų ir rizikų niekur neišnyko. Kinijos skolos dydis nėra tvarus, o kokybė abejotina. Palūkanos išsivysčiusiose šalyse pradės didėti, o tai gali sukelti didesnius svyravimus finansų rinkose, neigiamus kapitalo srautus ir prastesnius gyventojų bei įmonių lūkesčius. Populistinės ir protekcionistinės idėjos kol kas atsitraukė į antrą planą, bet, tikėtina, kad ateityje jos dar gali sukelti problemų. Galiausiai, geopolitinės rizikos yra sunkiausiai prognozuojamos ir gali turėti skaudžiausių pasekmių.

Įspūdingas Lietuvos eksporto šuolis

Lietuvos BV P pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 4 proc., o tam įtakos turėjo ne tik vis dar sparčiai augantis gyventojų vartojimas, bet ir atsigavusios investicijos bei, ypač, eksportas. Prekių eksporto vertė buvo net 18 proc. didesnė nei prieš metus, o vien investicinių prekių eksportas išaugo daugiau nei 30 procentų.

Itin sparčiai auga ir paslaugų eksportas, kuris nuo 2013 metų jau padidėjo beveik 50 procentų. Tarp labiausiai didėjusio paslaugų eksporto pastarąjį dešimtmetį buvo informacinių technologijų, komunikacijų ir kitų aukštos pridėtinės vertės verslo paslaugos. Jų vertė vien pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 250 mln. eurų, ir buvo penkis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį. Aukštų technologijų pramonės produkcijos eksportas per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau jo dalis bendrame prekių eksporte vis dar sudaro tik kelis procentus.

Lietuvoje vis dar dominuoja žemų ir vidutinių technologijų pramonė, tad tolimesnis kilimas pridėtinės vertės kūrimo laipteliais leistų mažiau nerimauti dėl sparčiai augančių atlyginimų įtakos konkurencingumui. Nuo 2012 metų vidutinio atlyginimo augimas buvo kelis kartus spartesnis už produktyvumo augimą. Vis tik eksporto spurtas rodo, kad šis atotrūkis kol kas neturėjo didelės įtakos Lietuvos eksportuotojų konkurencingumui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas