Nerijus Mačiulis. Gelbėkime moksleivius

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2016-12-06 17:33

Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas. Ką apie mūsų šalies ateities potencialą rodo Lietuvos moksleivių gebėjimai?

Kartą per trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 69 šalyse atlieka penkiolikmečių moksleivių įvairių dimensijų – matematikos, skaitymo, gamtos mokslų, problemų sprendimo ir finansinio raštingumo – kompetencijų vertinimą. Svarbu tai, kad šiuo testu siekiama ne tik įvertinti nuogas moksleivių žinias, o daug gilesnius kognityvinius jų gebėjimus.

Pavyzdžiui, vertinant matematinį raštingumą norima įvertinti jų gebėjimą naudoti matematinę argumentaciją, procedūras, faktus ir instrumentus siekiant apibūdinti, paaiškinti ir prognozuoti reiškinius. Kitaip sakant, atskleidžiamas ne tik moksleivių gebėjimas nardyti abstrakčiame matematikos pasaulyje, bet ir pritaikyti žinias kasdieninių asmeninių ir profesinių problemų sprendimui.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuva pagal visas moksleivių kompetencijas atsiliko netik nuo EBPO šalių vidurkio, bet ir beveik nuo visų regiono šalių, įskaitant Latviją ir Estiją. Ką gi rodo naujausias EBPO tarptautinis moksleivių vertinimas? Rezultatai nedžiugina. Tiksliau – gąsdina. Lietuvos moksleivių mokslinių ir matematinių gebėjimų įvertinimas ne tik nepadidėjo ir nepriartėjo prie EBPO vidurkio, bet net šiek tiek sumažėjo. Esame 35 tarp 69 vertintų šalių, bet beveik vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Jei dar nepakankamai skauda širdį – Estija pralenkė Suomiją ir dabar užima trečiąją vietą pasaulyje.

Vyriausybės programoje numatyta atsisakyti moksleivių krepšelių. Ką tai galėtų išspręsti? Tuštėjančios mokyklos, ypač mažesniuose miesteliuose ir atokiuose regionuose, bus mažiau priklausomos nuo kiekvieno moksleivio ir jo „atnešamų“ pinigų. Galbūt jos dirbtinai nebelaikys ir nevers visų – net ir nenorinčių ir negalinčių apskaičiuoti neapibrėžtinį integralą ar išspręsti diferencialinę lygtį – mokytis iki 12 klasės, o išleis jaunuolius į specializuotas ir turiningesnį ir prasmingesnį profesinį gyvenimą galinčias užtikrinti profesines mokyklas. Tačiau tai nėra giluminių problemų, atimančių moksleivių galimybes įgyti aukščiausias kompetencijas, sprendimas.

Panašu, kad Lietuvos švietimo sistemos problemos prasideda dar neprasidėjus pamokoms – net 30 proc. mokinių nėra lankę ikimokyklinio ugdymo institucijų. Tai yra vienas iš blogiausių rodiklių tarp visų EBPO vertintų šalių. Tai yra milžiniškas praradimas, turint omenyje, kad žmogaus smegenys imliausi ir suformuoja daugiausiai neuroninių jungčių jam dar nesulaukus mokyklinio amžiaus. Šią problemą dar labiau paaštrina ir tai, kad Lietuvoje moksleiviai mokyklą pradeda lankyti tik sulaukę septynerių metų, nors daugelyje ES šalių mokyklą privaloma lankyti jau sulaukus penkerių ar šešerių metų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas