Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Nerijus Mačiulis

2017-09-22 17:17

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia galima prisiminti posakį, kad statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, tačiau tai, ką ji slepia, yra esmė.

Statistikos departamentas, skaičiuodamas vartotojų kainų indeksą, stebi 923 prekių ir paslaugų kainas, ir jas fiksuoja net 4200 skirtingose Lietuvos vietose ir įmonėse. Akivaizdu, kad tarp šių prekių visada bus ir brangstančių, ir pingančių prekių bei paslaugų, todėl vidutinis kainų pokytis pasako ne viską, o neretai svarbius įvykius ir paslepia.

Pavyzdžiui, 2015 metais eurui pakeitus litą, oficiali statistika rodė, kad infliacijos nebuvo, priešingai – vidutinės kainos sumažėjo beveik vienu procentu! Daugeliui tokia statistika pasirodė neįtikėtina, tačiau euro įvedimas Lietuvoje sutapo su keliais svarbiais įvykiais, žemyn tempusiais kai kurių svarbių produktų kainas.

Pasaulinėse žaliavų rinkose pigo nafta, kviečiai ir kai kurie kiti javai, o dėl Rusijos embargo visoje Europoje buvo pieno produktų perteklius. Dėl šių priežasčių 2015 metais kuras atpigo 14 procentų, duona ir grūdai – 0,7 procento, o pienas ir jo produktai – 4,3 procento. Šios didelį svorį vartojimo krepšelyje turinčios prekės „paslėpė“ sparčiau didėjusias profesinių paslaugų kainas.

O kas išpūtė infliaciją šiemet? Viena pagrindinių infliacijos priežasčių yra padidėję akcizai – šiuo metu alkoholio ir tabako kainos yra net 12,2 didesnės nei prieš metus. Verta atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, alus pabrango net 30 proc. – daugiau nei „reikalavo“ akcizų kilimas. Vis tik alkoholis nėra pirmojo būtinumo prekė, o jo kainoms spaudžiant piniginę jo vartojimą gyventojai gali sumažinti.

Antra augančios infliacijos priežastis yra išorinės kilmės – tai iš gilaus dugno pakilusi naftos kaina ir dėl to brangęs kuras. Degalai ir tepalai per metus pabrango 6 procentais. Trečias svarbus infliacijos šaltinis – brangesnės viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos. Viešbučiai kainas galėjo kilstelti ne tik atsižvelgdami į didėjančias darbo sąnaudas, bet ir ruošdamiesi galimai didesniam PVM tarifui. Kita vertus, didelė dalis gyventojų šiomis paslaugomis nesinaudoja ir tai nėra tai, kas iš esmės mažina gyventojų perkamąją galią.

Galiausiai, kavinės ir restoranai, kaip ir apgyvendinimo įstaigos, yra jautrios atlyginimų auginimui ir visas šias sąnaudas dažniausiai perkelia vartotojui, tai yra, didina savo paslaugų kainas. Šios kainos sparčiausiai augo didmiesčiuose ir labiausiai palietė viduriniąją klasę, o ne mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas