Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Nerijus Mačiulis

2017-09-22 17:17

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia galima prisiminti posakį, kad statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, tačiau tai, ką ji slepia, yra esmė.

Statistikos departamentas, skaičiuodamas vartotojų kainų indeksą, stebi 923 prekių ir paslaugų kainas, ir jas fiksuoja net 4200 skirtingose Lietuvos vietose ir įmonėse. Akivaizdu, kad tarp šių prekių visada bus ir brangstančių, ir pingančių prekių bei paslaugų, todėl vidutinis kainų pokytis pasako ne viską, o neretai svarbius įvykius ir paslepia.

Pavyzdžiui, 2015 metais eurui pakeitus litą, oficiali statistika rodė, kad infliacijos nebuvo, priešingai – vidutinės kainos sumažėjo beveik vienu procentu! Daugeliui tokia statistika pasirodė neįtikėtina, tačiau euro įvedimas Lietuvoje sutapo su keliais svarbiais įvykiais, žemyn tempusiais kai kurių svarbių produktų kainas.

Pasaulinėse žaliavų rinkose pigo nafta, kviečiai ir kai kurie kiti javai, o dėl Rusijos embargo visoje Europoje buvo pieno produktų perteklius. Dėl šių priežasčių 2015 metais kuras atpigo 14 procentų, duona ir grūdai – 0,7 procento, o pienas ir jo produktai – 4,3 procento. Šios didelį svorį vartojimo krepšelyje turinčios prekės „paslėpė“ sparčiau didėjusias profesinių paslaugų kainas.

O kas išpūtė infliaciją šiemet? Viena pagrindinių infliacijos priežasčių yra padidėję akcizai – šiuo metu alkoholio ir tabako kainos yra net 12,2 didesnės nei prieš metus. Verta atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, alus pabrango net 30 proc. – daugiau nei „reikalavo“ akcizų kilimas. Vis tik alkoholis nėra pirmojo būtinumo prekė, o jo kainoms spaudžiant piniginę jo vartojimą gyventojai gali sumažinti.

Antra augančios infliacijos priežastis yra išorinės kilmės – tai iš gilaus dugno pakilusi naftos kaina ir dėl to brangęs kuras. Degalai ir tepalai per metus pabrango 6 procentais. Trečias svarbus infliacijos šaltinis – brangesnės viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos. Viešbučiai kainas galėjo kilstelti ne tik atsižvelgdami į didėjančias darbo sąnaudas, bet ir ruošdamiesi galimai didesniam PVM tarifui. Kita vertus, didelė dalis gyventojų šiomis paslaugomis nesinaudoja ir tai nėra tai, kas iš esmės mažina gyventojų perkamąją galią.

Galiausiai, kavinės ir restoranai, kaip ir apgyvendinimo įstaigos, yra jautrios atlyginimų auginimui ir visas šias sąnaudas dažniausiai perkelia vartotojui, tai yra, didina savo paslaugų kainas. Šios kainos sparčiausiai augo didmiesčiuose ir labiausiai palietė viduriniąją klasę, o ne mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas