Nerijus Mačiulis: Iš materialinio skurdo beveik išsivadavome, dar liko idėjinis

(Puslapis 1 iš 3)


Autoriaus nuotr. Nerijus Mačiulis

2016-01-08 11:44

 Artėjant Seimo rinkimams šiemet vėl aktyviau bus aptariamos skurdo ir pajamų nelygybės problemos bei bus siūlomos priemonės joms spręsti. Progresiniai mokesčiai, didesnis minimalus atlyginimas, didesnės socialinės išmokos. Deja, statistika ir patirtis rodo, kad materialinis skurdas Lietuvoje yra daug mažesnis nei idėjinis.

 

XIX amžiaus pabaigoje penki iš šešių pasaulio gyventojų gyveno skurde. Materialinis nepriteklius, badas ir skurdas tūkstantmečius buvo natūrali žmonijos būsena. Pramoninės revoliucijos, atradimai medicinos bei kitose mokslo srityse, milžiniški humanitarinės ir finansinės pagalbos srautai XX amžiuje situaciją pakeitė iš esmės – jo pabaigoje skurde buvo jau mažiau nei kas antras planetos gyventojas. Šiandien skursta jau tik vienas iš dešimties.

Tiesa, daugeliui čia žodis „tik“ pasirodys visai netinkamas – juk vis dar daugiau nei pusė milijardo pasaulio gyventojų net nesvajoja apie tai, ką daugelis iš mūsų priimame kaip natūralią duotybę, pavyzdžiui, išmanieji telefonai ir valgis tris kartus per dieną. Kiti patars pasižiūrėti į savo kiemą, o ne į Afrikos skurstančiuosius. Juk visiems teko girdėti, kad „trečdalis lietuvių gyvena skurde“. Bet tai prasilenkia su realybe.

Yra daug būdų pamatuoti skurdui, tačiau nė vienas jų nerodo, kad lietuviai gyvena taip blogai. Vertinant pasaulinio skurdo lygį, dažniausiai užbrėžiama aiški materialinės gerovės kartelė – ne mažiau kaip 2 JAV doleriai per dieną. Pagal tokį kriterijų Lietuvoje skurstančių beveik nėra. Žinoma, tai labai žema kartelė.

 

Europoje ir ypač Lietuvoje daug dažniau dėmesys sutelkiamas į santykinio skurdo rodiklį. „Eurostat“ skelbia, kad 19,1 procento lietuvių gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Tačiau šis „skurdas“ apibrėžiamas kaip pajamos, nesiekiančios 60 proc. šalies vidurkio (medianos). Šis skurdo rodiklis Lietuvoje per pastaruosius 10 metų beveik nepasikeitė ir beveik nesiskiria nuo ES vidurkio. Tačiau jis nieko baisaus nerodo – atotrūkis nuo vidurkio rodo pajamų nelygybę, bet nebūtinai absoliutų skurdą ir materialinį nepriteklių. Pavyzdžiui, Liuksemburge taip „skursta“ 16 procentų šalies gyventojų, nors dauguma jų turbūt gyvena daug geriau nei vidutinis lietuvis.

Situacija visai kitokia, jei žiūrėtume į absoliutinio skurdo rodiklius. Materialinio nepritekliaus rodiklis parodo, kokia šalies gyventojų dalis negali sau leisti bent keturių iš šių devynių bazinių prekių ir paslaugų: 1) susimokėti nuomos ar mokesčių už komunalines paslaugas, 2) adekvačiai šildyti namus, 3) susitvarkyti su netikėtomis išlaidomis, 4) valgyti mėsą, žuvį arba kitą ekvivalentišką baltymų šaltinį bent kas antrą dieną, 5) savaitę atostogauti ne namie, įsigyti 6) automobilį, 7) skalbimo mašiną, 8) spalvotą televizorių ir 9) telefoną.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas