Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2017-10-31 14:48

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, bet nebe vienintelė – šiandien jų jau yra beveik tūkstantis. Kai kurios iš jų yra oportunistinės ir ilguoju laikotarpiu greičiausiai bevertės, kitos – sėkmingai įsitvirtinančios ir atliekančios svarbią funkciją.

Atsiskaitymai bitcoinais vyksta be jokio tarpininko. Jie yra patvirtinami daugybės nepriklausomų tinklo dalyvių, naudojant jų kompiuterių skaičiavimo galią, ir įrašomi į paskirstytą duomenų bazę, vadinamą blokų grandine (angl. blockchain). Blokų grandinė yra vieša, skaidri ir įsilaužimams atspari decentralizuota sandorių saugojimo sistema. Todėl neretai tokia neatšaukiamo konsensuso sistema vadinama ne šiaip inovacija, bet revoliucija.

Visa tai turėtų užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą. Mintis, kad atsiskaitymo priemonė yra visiškai automatizuota, skaidri ir nepriklausoma nuo valdžios institucijų, yra labai patraukli idėja ir jaudina ne tik libertarus, norinčius matyti kuo mažesnį valdžios institucijų vaidmenį visuomenėje.

Vis tik kyla klausimas, ar šios technologijos inovatyvumas ir pritaikomumas gali paaiškinti tokius svaigius bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų šuolius. Įdomu tai, kad nuo praėjusių metų pradžios transakcijų skaičius bitcoin išaugo maždaug dvigubai, tačiau pačios kriptovaliutos kaina augo daugiau nei dešimt kartų. Tai reiškia, kad kainos kilimas nėra susijęs vien su didėjančiu naudojimu atsiskaitymams bei vertės perdavimui.

Bitcoin yra tik viena iš blockchain technologijos aplikacijų. Pirmoji, bet tikrai labai netobula. Jos transakcijų skaičius augo gana lėtai ir ateityje daug neaugs dėl griežtų technologinių apribojimų – vien bloko, kuriame išsaugojami sandoriai, dydis yra tik vienas megabaitas, o vienas blokas patvirtinamas tik kartą per maždaug 10 minučių.

Visa tai reiškia, kad šiuo metu bitcoin sandorių skaičius yra labai ribotas – tik 7 per vieną sekundę. Palyginimui, Visa per sekundę atlieka iki 4000 sandorių, o technologiškai gali dar dešimt kartų daugiau, Paypal – apie 150 sandorių per sekundę. Šiuos technologinius barjerus bandoma panaikinti, tačiau vieningo sprendimo nėra. Todėl valiuta jau porą kartų skilo, atsirado Bitcoin cash, Bitcoin gold, ir, tikėtina, skils dar ne kartą. Jos, kaip atsiskaitymo priemonės patrauklumą, mažina ir milžiniški jos kainos svyravimai (kol kas daugiausiai tik į vieną pusę).

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas