Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2017-10-31 14:48

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, bet nebe vienintelė – šiandien jų jau yra beveik tūkstantis. Kai kurios iš jų yra oportunistinės ir ilguoju laikotarpiu greičiausiai bevertės, kitos – sėkmingai įsitvirtinančios ir atliekančios svarbią funkciją.

Atsiskaitymai bitcoinais vyksta be jokio tarpininko. Jie yra patvirtinami daugybės nepriklausomų tinklo dalyvių, naudojant jų kompiuterių skaičiavimo galią, ir įrašomi į paskirstytą duomenų bazę, vadinamą blokų grandine (angl. blockchain). Blokų grandinė yra vieša, skaidri ir įsilaužimams atspari decentralizuota sandorių saugojimo sistema. Todėl neretai tokia neatšaukiamo konsensuso sistema vadinama ne šiaip inovacija, bet revoliucija.

Visa tai turėtų užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą. Mintis, kad atsiskaitymo priemonė yra visiškai automatizuota, skaidri ir nepriklausoma nuo valdžios institucijų, yra labai patraukli idėja ir jaudina ne tik libertarus, norinčius matyti kuo mažesnį valdžios institucijų vaidmenį visuomenėje.

Vis tik kyla klausimas, ar šios technologijos inovatyvumas ir pritaikomumas gali paaiškinti tokius svaigius bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų šuolius. Įdomu tai, kad nuo praėjusių metų pradžios transakcijų skaičius bitcoin išaugo maždaug dvigubai, tačiau pačios kriptovaliutos kaina augo daugiau nei dešimt kartų. Tai reiškia, kad kainos kilimas nėra susijęs vien su didėjančiu naudojimu atsiskaitymams bei vertės perdavimui.

Bitcoin yra tik viena iš blockchain technologijos aplikacijų. Pirmoji, bet tikrai labai netobula. Jos transakcijų skaičius augo gana lėtai ir ateityje daug neaugs dėl griežtų technologinių apribojimų – vien bloko, kuriame išsaugojami sandoriai, dydis yra tik vienas megabaitas, o vienas blokas patvirtinamas tik kartą per maždaug 10 minučių.

Visa tai reiškia, kad šiuo metu bitcoin sandorių skaičius yra labai ribotas – tik 7 per vieną sekundę. Palyginimui, Visa per sekundę atlieka iki 4000 sandorių, o technologiškai gali dar dešimt kartų daugiau, Paypal – apie 150 sandorių per sekundę. Šiuos technologinius barjerus bandoma panaikinti, tačiau vieningo sprendimo nėra. Todėl valiuta jau porą kartų skilo, atsirado Bitcoin cash, Bitcoin gold, ir, tikėtina, skils dar ne kartą. Jos, kaip atsiskaitymo priemonės patrauklumą, mažina ir milžiniški jos kainos svyravimai (kol kas daugiausiai tik į vieną pusę).

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas