Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2017-10-31 14:48

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, bet nebe vienintelė – šiandien jų jau yra beveik tūkstantis. Kai kurios iš jų yra oportunistinės ir ilguoju laikotarpiu greičiausiai bevertės, kitos – sėkmingai įsitvirtinančios ir atliekančios svarbią funkciją.

Atsiskaitymai bitcoinais vyksta be jokio tarpininko. Jie yra patvirtinami daugybės nepriklausomų tinklo dalyvių, naudojant jų kompiuterių skaičiavimo galią, ir įrašomi į paskirstytą duomenų bazę, vadinamą blokų grandine (angl. blockchain). Blokų grandinė yra vieša, skaidri ir įsilaužimams atspari decentralizuota sandorių saugojimo sistema. Todėl neretai tokia neatšaukiamo konsensuso sistema vadinama ne šiaip inovacija, bet revoliucija.

Visa tai turėtų užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą. Mintis, kad atsiskaitymo priemonė yra visiškai automatizuota, skaidri ir nepriklausoma nuo valdžios institucijų, yra labai patraukli idėja ir jaudina ne tik libertarus, norinčius matyti kuo mažesnį valdžios institucijų vaidmenį visuomenėje.

Vis tik kyla klausimas, ar šios technologijos inovatyvumas ir pritaikomumas gali paaiškinti tokius svaigius bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų šuolius. Įdomu tai, kad nuo praėjusių metų pradžios transakcijų skaičius bitcoin išaugo maždaug dvigubai, tačiau pačios kriptovaliutos kaina augo daugiau nei dešimt kartų. Tai reiškia, kad kainos kilimas nėra susijęs vien su didėjančiu naudojimu atsiskaitymams bei vertės perdavimui.

Bitcoin yra tik viena iš blockchain technologijos aplikacijų. Pirmoji, bet tikrai labai netobula. Jos transakcijų skaičius augo gana lėtai ir ateityje daug neaugs dėl griežtų technologinių apribojimų – vien bloko, kuriame išsaugojami sandoriai, dydis yra tik vienas megabaitas, o vienas blokas patvirtinamas tik kartą per maždaug 10 minučių.

Visa tai reiškia, kad šiuo metu bitcoin sandorių skaičius yra labai ribotas – tik 7 per vieną sekundę. Palyginimui, Visa per sekundę atlieka iki 4000 sandorių, o technologiškai gali dar dešimt kartų daugiau, Paypal – apie 150 sandorių per sekundę. Šiuos technologinius barjerus bandoma panaikinti, tačiau vieningo sprendimo nėra. Todėl valiuta jau porą kartų skilo, atsirado Bitcoin cash, Bitcoin gold, ir, tikėtina, skils dar ne kartą. Jos, kaip atsiskaitymo priemonės patrauklumą, mažina ir milžiniški jos kainos svyravimai (kol kas daugiausiai tik į vieną pusę).

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas