Nerijus Mačiulis: kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

BNS

2016-05-12 13:29

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Vis daugiau valstybių pastaruoju metu pradėjo svarstyti galimybę atsisakyti visų socialinių pašalpų ir garantijų, o vietoje jų šalies gyventojams užtikrinti bazines pajamas – visiems kas mėnesį mokėti vienodą fiksuotą finansinę išmoką. Šveicarai dėl šio klausimo netrukus balsuos referendume. Kol kas konkreti suma nenustatyta, bet svarstoma, kad mėnesinė išmoka kiekvienam suaugusiajam galėtų siekti beveik 2300 eurų per mėnesį. Suomija svarsto apie 800 eurų bazinę mėnesinį išmoką kiekvienam piliečiui, o Kanados Ontarijo provincijoje jau suplanuota nuo šių metų rudens užtikrinti maždaug 400 eurų bazines pajamas.

Šios idėjos intelektualinės ištakos siekia net XVIII amžiaus pabaigą. Amerikiečių rašytojas ir politikos veikėjas Tomas Peinas teigė, kad kiekvienas asmuo turi teisę į dalį planetos turto – žemę ir gamtinius išteklius. Jo idėja paprasta ir grindžiama tuo, jog nepriklausomai nuo asmens pasiekimų ir indėlio kuriant valstybės gerovę, gimdamas žmogus iš karto įgyja besąlyginę teisę gauti dalį nacionalinių pajamų. Bazinių pajamų idėja populiarėti pradėjo praėjusio amžiaus antroje pusėje. Tuomet pradėta svarstyti, kaip funkcionuos visuomenė, kai technologinis progresas sumažins darbo paklausą ir slopins atlyginimų augimą, o vis didesnė nacionalinių pajamų dalis teks kapitalo savininkams.

Vienas iš pagrindinių argumentų pasisakant už bazinių pajamų modelį yra tai, kad dabar galiojančios socialinės apsaugos sistemos yra labai neefektyvios. Visose valstybėse socialinės apsaugos sistemos yra daug kainuojančios biurokratinės džiunglės, deja, dažniausiai neleidžiančios pasiekti optimalaus rezultato.

Šis argumentas yra itin aktualus Lietuvai. Pavyzdžiui, valstybė moka septynių rūšių socialinio draudimo pensijas – senatvės, invalidumo, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių, ištarnauto laiko, už ypatingas darbo sąlygas ir išankstinės senatvės pensijas. Iš viso kasmet išmokama daugiau nei milijonas tokių pensijų, nors senatvės pensijų gavėjų yra mažiau nei 600 tūkstančių. Ir tai tik pensijos – o kur dar įvairios kitos socialinės išmokos, pašalpos, garantijos ir kompensacijos?

Turbūt nekyla abejonių, kad visų šių socialinių išmokų skirstymo mechanizmas yra komplikuotas ir brangus. Visos socialinės apsaugos sistemos audito matyti neteko – kiek darbuotojų jame dirba ir kiek jis kainuoja valstybei, turbūt tiksliai nežino niekas. Tačiau iliustratyvu tai, kad, pavyzdžiui, vien Sodros padaliniuose dirba 3400 darbuotojų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas