Nerijus Mačiulis: kodėl Lietuvai vertėtų pasididinti skolą 7 milijardais eurų?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2016-08-01 15:59

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų.

Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas. Valstybės finansai patyrė didžiausią sukrėtimą per visą nepriklausomybės laikotarpį. Dėl staiga kritusių valdžios pajamų ir daug kukliau mažėjusių išlaidų atvėrė beveik dešimtadalį BVP siekęs biudžeto deficitas.

Šis deficitas buvo finansuojamas išleidžiant euroobligacijas ir mokant didelę kainą – kai kurių emisijų palūkanos viršijo 9 procentus. Per ateinančius penkerius metus Lietuvos vyriausybė turės pasiskolinti beveik 7 milijardus eurų tam, kad išpirktų 2010-2013 metais išleistas euroobligacijas. Vidutinė šių obligacijų metinė palūkanų norma – šiek tiek daugiau nei 6 procentai. Vien šių skolų aptarnavimas – palūkanų mokėjimas – Lietuvai per metus kainuoja daugiau nei 400 milijonų eurų per metus.

Grįžkime į 2016 metus. Situacija pasikeitė iš esmės – stabilus ekonomikos augimas, Lietuvos narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, beveik subalansuoti valstybės finansai bei ECB vykdoma politika lemia tai, kad Lietuva yra tarp patikimiausių Europos Sąjungos valstybių ir gali skolintis už daugiau nei 10 kartų mažesnę kainą. Išleisdama 10 metų trukmės obligacijas, Lietuva dabar mokėtų mažiau nei 0,5 procento siekiančias metines palūkanas.

Tai reiškia, kad refinansavus brangias per ir po krizės gautas paskolas už dešimt kartų mažesnes palūkanas, vyriausybė net be ekonomikos augimo, didesnių mokesčių ar geresnio jų administravimo galės valstybės biudžeto išlaidas padidinti beveik 400 milijonais eurų. Šių lėšų pilnai užtektų tam, kad, pavyzdžiui, Lietuvos išlaidos gynybai pasiektų 2 proc. BVP arba tam, kad viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos finansavimas beveik padvigubėtų.

Esminis klausimas – ar ilgai Lietuva galės skolintis už tokias žemas palūkanas? O gal palūkanos bus dar žemesnės? Didžiausią dalį obligacijų, kurių vertė siekia apie 4,5 milijardo eurų, reikės išpirkti 2020-2022 metais. Nors kol kas jokių palūkanų augimo užuominų nėra, iki to laiko daug kas gali pasikeisti – tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad bazinės centrinių bankų palūkanos jau yra dugne, o valstybių skolinimosi kainos arti jo. Jau dabar daugiau nei trečdalio euro zonoje išleistų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas yra neigiamas. Tai nėra normalu ir nesitęs amžinai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas