Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2018-02-21 12:02

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti.

Studijuojantis ir nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturintis jaunuolis įsigijimo alternatyvos nesvarstys ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl to, kad nežinos, kuriame mieste gaus darbą ir sukurs šeimą. Jauniems žmonėms, kurie dažniau keičia darbą, nuoma yra patrauklesnė alternatyva, leidžianti lanksčiau pakeisti ir gyvenamąją vietą.

Visgi natūralus lietuvių pasirinkimas yra nuosavas būstas – jį turi daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Kai kuriose vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Šveicarijoje, daug mažesnė dalis gyventojų renkasi įsigyti nuosavą būstą, ir ten prioritetas teikiamas nuomai. Tai iš dalies priklauso nuo darbo rinkos galimybių – priešingai nei Lietuvoje, šiose valstybėse yra daug miestų, kuriuose darbo, laisvalaikio ir savirealizacijos galimybės yra itin gausios.

Tačiau šiose už Lietuvą turtingesnėse valstybėse už pasirinkimo nuomotis neretai slypi ir finansinės priežastys – vidutines pajamas gaunantiems gyventojams būstas didmiesčiuose yra sunkiai įperkamas. Tuo tarpu „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad esant dabartiniam palūkanų lygiui vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje gali įsigyti beveik 70 kvadratinių metrų butą, o galimybės įsigyti būstą Klaipėdoje ir Kaune yra dar didesnės.

Vis tik vien aukštas įperkamumas automatiškai nereiškia, kad būsto įsigijimas yra finansiškai patrauklesnis pasirinkimas nei nuoma. Tad kaip palyginti šias dvi alternatyvas?

Šiuo metu Vilniuje vidutinė nuomos kaina siekia 9 eurus už vieną kvadratinį metrą, o vidutinė buto kvadratinio metro įsigijimo kaina – 1500 eurų. Tai reiškia, kad 70 kv. m. buto nuoma per mėnesį kainuotų 630 eurų, o jo įsigijimo kaina būtų 105 tūkst. eurų. Jei žmogus ar šeima turi sukaupę 15 procentų pradiniam paskolos įnašui reikalingų lėšų, taikant šiuo metu esančias vidutines 2 proc. metines palūkanas bei darant prielaidą, kad paskola bus grąžinama anuiteto metodu, jo 25 metų trukmės būsto paskolos preliminari mėnesinė įmoka siektų apie 378 eurus. Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, įsigijimo alternatyva šiuo metu būtų gerokai pigesnė nei nuomos.

Žinoma, čia gali galioti ne vienas „bet“. Būtina ne tik turėti sukaupus lėšų pradiniam įnašui, bet ir įvertinti tai, kad vidutinės būsto paskolos palūkanos tokiame žemame lygyje ateinančius 25 metus vargu ar išliks. Vis tik, net jei būsto paskolos palūkanos padvigubėtų – pakiltų iki 4 procentų – mėnesinė tokios paskolos preliminari įmoka siektų apie 471 eurą, ir ji vis dar išliktų mažesnė nei tokio buto nuomos išlaidos (630 eurų).

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas