Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

(Puslapis 1 iš 2)


„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2018-02-13 17:23

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią nerimą lietuviams keliantis veiksnys yra... kainų augimas. Kiek pagrįsta yra tokia mūsų šalies gyventojų baimė? Šioje apklausoje tarp galimų atsakymo variantų yra ne tik augančios kainos, bet daug kitų potencialių nerimo priežasčių.

Tai namų ūkio finansinė padėtis, nusikalstamumas, šalies ekonominė padėtis, mokesčiai, nedarbas, terorizmas, būstas, imigracija, sveikatos ir socialinė apsauga, švietimo sistema, aplinkosauga, pensijų dydis, darbo ir gyvenimo sąlygos. Kiekvienas apklausoje dalyvavęs gyventojas gali įvardinti dvi pagrindines problemas. Alternatyvų daugiau nei pakankamai, bet didžiajai daliai Lietuvos gyventojų pagrindinė problema yra būtent kainų augimas – taip mano net 65 proc. šalies gyventojų. Įdomu ir tai, kad nerimo dėl kainų augimo kategorijoje lietuviai gerokai lenkia antroje vietoje esančius čekus (41 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjungoje tik 17 proc. gyventojų galvoja, kad kainų augimas, taigi ir infliacija yra didžiausia problema.

Antras dažniausiai pasitaikantis lietuvių atsakymas yra nedarbo lygis – dėl jo nerimauja 23 proc. tautiečių. Trečioje vietoje – mokesčių lygis, kurį, kaip svarbią problemą, įvardina 20 proc. lietuvių. Turint omenyje, kad pernai Lietuvoje infliacija buvo didžiausia Europos Sąjungoje, tokia apklausa gal labai nestebintų. Vis tik toks gyventojų nerimas atrodo mažiau pagrįstas atsimenant, kad pagrindinė infliacijos priežastis pernai buvo labai pabrangęs alkoholis, ypač alus, bei didesnės restoranų, barų ir viešbučių paslaugų kainos. Kitaip sakant, labiausiai pabrango ne pirmojo būtinumo prekės, o tai, be ko galima išsiversti.

Dar keisčiau yra tai, kad pastaruosius 10 metų infliaciją lietuviai kaip pagrindinę problemą įvardina nuolat, įskaitant ir tuos metus, kai kainos mažėjo. Pavyzdžiui, 2010 metais, nedarbo lygiui kylant ir artėjant prie 20 proc., o daugeliui kainų mažėjant, didesnė dalis gyventojų vis tiek teigė, kad infliacija, o ne nedarbas yra pagrindinė problema.

Galbūt lietuvius neramina ne kainų pokytis, o neadekvatus kainų lygis? Šią hipotezę pagrįstų reguliariai socialiniais tinklais nuvilnijantis nepasitenkinimas neadekvačiomis kainomis. Pavyzdžiui, prieš du metus masiškai pasipiktinta 3,5 euro kainavusiais kalafiorais, o prieš metus – 4,5 euro kainavę švieži agurkai. Nors šie atvejai buvo susiję su laikinais sezoniniais veiksniais, pavienių pavyzdžių galima rasti nuolat.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas