Nerijus Mačiulis. Lietuva tarp meilės ir nepriklausomybės nuo... alkoholio

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2017-02-17 17:57

Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Akivaizdu, kad perteklinis alkoholio vartojimas yra gili ir skaudi mūsų šalies ekonominė bei socialinė problema. Kaip ją išspręsti?

Skaičiuojama, kad vienam 15 metų ir vyresniam lietuviui vidutiniškai tenka apie 15 litrų gryno alkoholio per metus. Dar blogiau – pastaruosius penkiolika metų alkoholio suvartojimas nuolat augo. Kartais šią statistiką bandoma sumenkinti ar tiesiog guostis, pavyzdžiui, „Eurostat“ pateikiamų apklausų rezultatais, rodančiais, kad kasdieną alkoholį vartojančiųjų Lietuvoje yra mažiausiai Europos Sąjungoje. Deja, tokia apklausa gali rodyti tik nenuoširdumą atsakant į tokius nepatogius klausimus bei stigmą, susijusią su tokiu prisipažinimu. Beje, tos pačios apklausos duomenys rodo, kad alkoholį vartojančių bent kartą per mėnesį Lietuvoje yra kone daugiausiai ES.

Dirbtiniai atrodo ir argumentai, kad didelę dalį alkoholio išgeria visai ne lietuviai, o iš kitų šalių atvykę turistai. Visose šalyse į turistų srautus atsižvelgiama, o suvartoto alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui, statistikai koreguoja pagal standartinę metodiką. Lietuva čia niekuo neišsiskiria. Deja, su alkoholio vartojimo statistika labai artimai koreliuoja ir ją patvirtina su alkoholiu susijusių ligų, mirtingumo ir nusikalstamumo statistika. Taigi, dėl alkoholio vartojimo masto ir jo sukeliamų problemų abejonių būti negali, ir slėpti nuo savęs nemalonios tiesios nereikia.

Alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimas yra vienas iš pagrindinių šios valdžios tikslų. Svarstoma daug priemonių – nuo akcizų kėlimo ir amžiaus, nuo kurio leidžiama legaliai įsigyti alkoholio, didinimo iki specializuotų parduotuvių, riboto prekybos laiko ir draudimo alkoholiu prekiauti 200 metrų spinduliu aplink mokymo bei viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas. Tikėtina, kad visos šios priemonės sumažintų alkoholio prieinamumą – bet nebūtinai jo vartojimą.

Viena iš populiariausių alkoholio vartojimą mažinančių priemonių yra jo kainos didinimas, taikant didesnius akcizus. Tokia politika iš tiesų bent iš dalies pasiteisino, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse. Reikia pripažinti, kad nuo šio amžiaus pradžios alkoholio įperkamumas Lietuvoje smarkiai išaugo – vidutinis darbo užmokestis per šį laikotarpį išaugo apie 230 proc., o spiritinių gėrimų kaina padidėjo 45 proc., alaus kaina – 35 proc., vyno kaina – 20 procentų.

Tiesa, palyginus su kitomis ES šalimis, alkoholis Lietuvoje nėra lengvai įperkamas. Alkoholio kiekis, kurį galima įsigyti už vidutinį darbo užmokestį mūsų šalyje, yra vienas mažiausių ES. Žemą įperkamumą palaikyti reikia, tačiau tuo pačiu metu būtina efektyviau užtikrinti nelegalios alkoholio gamybos ir kontrabandos prevenciją. Perlenkti lazdos nereikėtų ir dėl to, kad atsiradus per dideliam kainų skirtumui su kaimyninėmis Latvija bei Lenkija, iš jų alkoholis į Lietuvą galėtų tekėti legaliai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas