Nerijus Mačiulis: milžiniški gyventojų lūkesčiai pakeitė ekonomines tendencijas

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-07 19:57

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Teigiami lūkesčiai skatina didinti prognozę

Pasak N. Mačiulio galioja savaiminio išsipildymo krizė. Jei gyventojų ir verslo lūkesčiai neprastės, ekonomika šiais metais gali išaugti dar labiau. Tačiau visuomet į nugarą alsuoja ir niekur nedingusios rizikos.

„Šiuo metu tikėtina situacija, kuomet dėl labai gerų vartotojų ir įmonių lūkesčių matysime didėjančias investicijas, sparčiau augantį darbo užmokestį ir galbūt vartojimą. Bazines prognozes padidinome simboliškai, keliomis dešimtosiomis proc. punkto.

Aišku, gali būti, kad šių metų eigoje dar galėsime didinti BVP prognozes. Yra ir neigiamų rizikų. Tai politinės rizikos Europoje: Italijos parlamento rinkimai, Prancūzijos rinkimai. Abiejų rinkimai gali vesti prie referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje. JAV kol kas neįgyvendino protekcionistinių idėjų, tačiau jos nuolat yra. Jei JAV prezidento pažadai dėl importo tarifų Meksikai ar Kinijai išsipildytų, tai galėtų vesti prie prekybinių karų“, sako ekonomistas.

Visgi N. Mačiulis pabrėžia, kad net sunku prisiminti, kada paskutinį kartą didino ekonomikos augimo prognozes, nes pastarieji dveji metai ekonomikai nebuvo geri: Rusijos ir NVS ekonomikos smukimas, lėmė ir Lietuvos ekonomikos lėtą augimą.

„Pirmieji trys metų mėnesiais nuteikia optimistiškai. Apskritai pasaulio ekonomikos BVP augimas spartesnis bus nei pastarųjų dešimties metų vidurkis. Pirmą kartą po 20082009 metų krizės daugelio regionų prognozės juda teigiama linkme. Žinoma, tai kol kas labiausiai lūkesčiai. Išlieka problematiškos valstybės kaip Turkija, Pietų Afrikos Respublika, bet didžiosios šalys tokios kaip Rusija jau išbrenda. Tam padėjo ir brangusios žaliavų kainos – nafta. Tai kitais metais prognozuojama, kad ir Rusijos, ir Brazilijos ekonomika augs“, teigia ekonomistas.

Augančios kainos palūkanų smarkiai didinti neturėtų

Kadangi infliacija euro zonoje neturėtų didėti virš 2 proc., tad ECB kol kas spaudimo didinti palūkanas nėra, bet jau 2017 m. turėtų prasidėti normalizacijos procesas. Palūkanų normų šuolio 23 proc. punktais per artimiausius 5 metus nereikėtų tikėtis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas