Nerijus Mačiulis: milžiniški gyventojų lūkesčiai pakeitė ekonomines tendencijas

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-07 19:57

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Teigiami lūkesčiai skatina didinti prognozę

Pasak N. Mačiulio galioja savaiminio išsipildymo krizė. Jei gyventojų ir verslo lūkesčiai neprastės, ekonomika šiais metais gali išaugti dar labiau. Tačiau visuomet į nugarą alsuoja ir niekur nedingusios rizikos.

„Šiuo metu tikėtina situacija, kuomet dėl labai gerų vartotojų ir įmonių lūkesčių matysime didėjančias investicijas, sparčiau augantį darbo užmokestį ir galbūt vartojimą. Bazines prognozes padidinome simboliškai, keliomis dešimtosiomis proc. punkto.

Aišku, gali būti, kad šių metų eigoje dar galėsime didinti BVP prognozes. Yra ir neigiamų rizikų. Tai politinės rizikos Europoje: Italijos parlamento rinkimai, Prancūzijos rinkimai. Abiejų rinkimai gali vesti prie referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje. JAV kol kas neįgyvendino protekcionistinių idėjų, tačiau jos nuolat yra. Jei JAV prezidento pažadai dėl importo tarifų Meksikai ar Kinijai išsipildytų, tai galėtų vesti prie prekybinių karų“, sako ekonomistas.

Visgi N. Mačiulis pabrėžia, kad net sunku prisiminti, kada paskutinį kartą didino ekonomikos augimo prognozes, nes pastarieji dveji metai ekonomikai nebuvo geri: Rusijos ir NVS ekonomikos smukimas, lėmė ir Lietuvos ekonomikos lėtą augimą.

„Pirmieji trys metų mėnesiais nuteikia optimistiškai. Apskritai pasaulio ekonomikos BVP augimas spartesnis bus nei pastarųjų dešimties metų vidurkis. Pirmą kartą po 20082009 metų krizės daugelio regionų prognozės juda teigiama linkme. Žinoma, tai kol kas labiausiai lūkesčiai. Išlieka problematiškos valstybės kaip Turkija, Pietų Afrikos Respublika, bet didžiosios šalys tokios kaip Rusija jau išbrenda. Tam padėjo ir brangusios žaliavų kainos – nafta. Tai kitais metais prognozuojama, kad ir Rusijos, ir Brazilijos ekonomika augs“, teigia ekonomistas.

Augančios kainos palūkanų smarkiai didinti neturėtų

Kadangi infliacija euro zonoje neturėtų didėti virš 2 proc., tad ECB kol kas spaudimo didinti palūkanas nėra, bet jau 2017 m. turėtų prasidėti normalizacijos procesas. Palūkanų normų šuolio 23 proc. punktais per artimiausius 5 metus nereikėtų tikėtis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas