Nerijus Mačiulis: milžiniški gyventojų lūkesčiai pakeitė ekonomines tendencijas

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-07 19:57

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Teigiami lūkesčiai skatina didinti prognozę

Pasak N. Mačiulio galioja savaiminio išsipildymo krizė. Jei gyventojų ir verslo lūkesčiai neprastės, ekonomika šiais metais gali išaugti dar labiau. Tačiau visuomet į nugarą alsuoja ir niekur nedingusios rizikos.

„Šiuo metu tikėtina situacija, kuomet dėl labai gerų vartotojų ir įmonių lūkesčių matysime didėjančias investicijas, sparčiau augantį darbo užmokestį ir galbūt vartojimą. Bazines prognozes padidinome simboliškai, keliomis dešimtosiomis proc. punkto.

Aišku, gali būti, kad šių metų eigoje dar galėsime didinti BVP prognozes. Yra ir neigiamų rizikų. Tai politinės rizikos Europoje: Italijos parlamento rinkimai, Prancūzijos rinkimai. Abiejų rinkimai gali vesti prie referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje. JAV kol kas neįgyvendino protekcionistinių idėjų, tačiau jos nuolat yra. Jei JAV prezidento pažadai dėl importo tarifų Meksikai ar Kinijai išsipildytų, tai galėtų vesti prie prekybinių karų“, sako ekonomistas.

Visgi N. Mačiulis pabrėžia, kad net sunku prisiminti, kada paskutinį kartą didino ekonomikos augimo prognozes, nes pastarieji dveji metai ekonomikai nebuvo geri: Rusijos ir NVS ekonomikos smukimas, lėmė ir Lietuvos ekonomikos lėtą augimą.

„Pirmieji trys metų mėnesiais nuteikia optimistiškai. Apskritai pasaulio ekonomikos BVP augimas spartesnis bus nei pastarųjų dešimties metų vidurkis. Pirmą kartą po 20082009 metų krizės daugelio regionų prognozės juda teigiama linkme. Žinoma, tai kol kas labiausiai lūkesčiai. Išlieka problematiškos valstybės kaip Turkija, Pietų Afrikos Respublika, bet didžiosios šalys tokios kaip Rusija jau išbrenda. Tam padėjo ir brangusios žaliavų kainos – nafta. Tai kitais metais prognozuojama, kad ir Rusijos, ir Brazilijos ekonomika augs“, teigia ekonomistas.

Augančios kainos palūkanų smarkiai didinti neturėtų

Kadangi infliacija euro zonoje neturėtų didėti virš 2 proc., tad ECB kol kas spaudimo didinti palūkanas nėra, bet jau 2017 m. turėtų prasidėti normalizacijos procesas. Palūkanų normų šuolio 23 proc. punktais per artimiausius 5 metus nereikėtų tikėtis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas