Nerijus Mačiulis: milžiniški gyventojų lūkesčiai pakeitė ekonomines tendencijas

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-07 19:57

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Teigiami lūkesčiai skatina didinti prognozę

Pasak N. Mačiulio galioja savaiminio išsipildymo krizė. Jei gyventojų ir verslo lūkesčiai neprastės, ekonomika šiais metais gali išaugti dar labiau. Tačiau visuomet į nugarą alsuoja ir niekur nedingusios rizikos.

„Šiuo metu tikėtina situacija, kuomet dėl labai gerų vartotojų ir įmonių lūkesčių matysime didėjančias investicijas, sparčiau augantį darbo užmokestį ir galbūt vartojimą. Bazines prognozes padidinome simboliškai, keliomis dešimtosiomis proc. punkto.

Aišku, gali būti, kad šių metų eigoje dar galėsime didinti BVP prognozes. Yra ir neigiamų rizikų. Tai politinės rizikos Europoje: Italijos parlamento rinkimai, Prancūzijos rinkimai. Abiejų rinkimai gali vesti prie referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje. JAV kol kas neįgyvendino protekcionistinių idėjų, tačiau jos nuolat yra. Jei JAV prezidento pažadai dėl importo tarifų Meksikai ar Kinijai išsipildytų, tai galėtų vesti prie prekybinių karų“, sako ekonomistas.

Visgi N. Mačiulis pabrėžia, kad net sunku prisiminti, kada paskutinį kartą didino ekonomikos augimo prognozes, nes pastarieji dveji metai ekonomikai nebuvo geri: Rusijos ir NVS ekonomikos smukimas, lėmė ir Lietuvos ekonomikos lėtą augimą.

„Pirmieji trys metų mėnesiais nuteikia optimistiškai. Apskritai pasaulio ekonomikos BVP augimas spartesnis bus nei pastarųjų dešimties metų vidurkis. Pirmą kartą po 20082009 metų krizės daugelio regionų prognozės juda teigiama linkme. Žinoma, tai kol kas labiausiai lūkesčiai. Išlieka problematiškos valstybės kaip Turkija, Pietų Afrikos Respublika, bet didžiosios šalys tokios kaip Rusija jau išbrenda. Tam padėjo ir brangusios žaliavų kainos – nafta. Tai kitais metais prognozuojama, kad ir Rusijos, ir Brazilijos ekonomika augs“, teigia ekonomistas.

Augančios kainos palūkanų smarkiai didinti neturėtų

Kadangi infliacija euro zonoje neturėtų didėti virš 2 proc., tad ECB kol kas spaudimo didinti palūkanas nėra, bet jau 2017 m. turėtų prasidėti normalizacijos procesas. Palūkanų normų šuolio 23 proc. punktais per artimiausius 5 metus nereikėtų tikėtis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas