Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

(Puslapis 1 iš 2)


„Swedbank“ vyriausiausias ekonomistas Nerijus Mačiulis

2017-10-17 15:25

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Elgsenos ekonomika yra gana nauja ekonomikos mokslo šaka, šaknis įleidusi ir klasikinių ekonomikos modelių prielaidas apgriovusi tik antroje XX amžiaus pusėje. Neoklasikinėje ekonomikoje visuose jos modeliuose daroma prielaida, kad gamintojai, pardavėjai ir vartotojai yra racionalūs, gerai informuoti ir nuolat priima sprendimus, kurie jiems suteikia ilgalaikės maksimalios naudos.

Vis tik daugelis tyrimų rodo, kad taip nėra – dažniausiai mes daugiau dėmesio skiriame trumpalaikiam efektui ir visiškai ignoruojame tolimą ateitį, o mūsų kasdieninius sprendimus veikia neracionali baimė, godumas ir panašios mąstymo ydos, vadinamos kognityviniais šališkumais.

Vienas pirmųjų daugiausiai prisidėjęs prie racionalaus „homo economicus“ mito griovimo buvo psichologas Daniel Kahneman, 2002 metais gavęs Nobelio ekonomikos premiją. Vienas iš svarbių jo indėlių, kuriant ir vystant elgsenos ekonomiką, buvo tipinių žmogiškų klaidų, kylančių iš kognityvinių šališkumų, tyrimai.

Pavyzdžiui, dažnai pasitaikanti mąstymo klaida, taip vadinama tipiškumo euristika, reiškia, kad skubame padaryti toli siekiančias išvadas turėdami ir analizuodami mažą kiekį informacijos. Mano mėgstamoje kavinėje eklerai pabrango dvigubai. Greita, bet nebūtinai teisinga išvada būtų tokia – Lietuvoje maitinimo paslaugos, o gal ir apskritai viskas pabrango dvigubai. Patvirtinimo šališkumas taip pat yra labai dažnas reiškinys ir pasireiškia mūsų noru matyti tik tą informaciją, kuri patvirtina mūsų priimtą sprendimą, bei polinkiu ignoruoti tai, kas rodytų, jog padarėme klaidą.

2013 metais lietuvių kilmės ekonomistas Robertas Šileris gavo Nobelio ekonomikos premiją už tyrimus, parodančius, kad finansų rinkos yra neefektyvios. Kitaip sakant, didžioji dalis investuotojų gali būti neracionalūs, pasiduoti bandos jausmui, baimei ar godumui, todėl rinkose ilguoju laikotarpiu gali susiformuoti taip vadinamieji burbulai.

Pavyzdžiui, stebint, kaip brangsta tulpių svogūnėliai, veiklos nevykdančių interneto kompanijų akcijos ar viena iš kriptovaliutų, nesunku patikėti revoliucija ir užmiršus vertės sąvoką bandyti kuo greičiau įšokti į traukinį, kad spėtume gauti milžiniškos grąžos. Istorija sako, kad tai – labai rizikinga ir dažniausiai nuostolinga strategija.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas