Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Nerijus Mačiulis

2018-05-29 14:59

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga?

Teiginys, kad skolintis šiais laikais yra nebrangu, neatskleidžia viso situacijos dramatiškumo. Šiuo metu įvairų vyriausybių ir net kai kurių įmonių obligacijų, kurių vertė siekia apie 7 trilijonus JAV dolerių, pajamingumas yra neigiamas. Tai reiškia, kad jos už skolą nieko nemoka ir dar gauna šiokią tokią priemoką už tai, kad skolinasi. Prieš kelerius metus buvo sunku įsivaizduoti, kad gyvensime tokiame pasaulyje, kuriame investuotojai susimoka už tai, kad kažkas paimtų jų pinigus.

Tokioje situacijoje atsidūrėme ne tik dėl centrinių bankų vykdytos kiekybinio skatinimo ir žemų palūkanų politikos, kurios tikslas buvo kovoti su pasaulinės finansų krizės pasekmėmis ir išvengti gilios bei ilgos ekonominės depresijos. Itin žemos palūkanos signalizuoja apie giluminius globalius disbalansus – pasaulyje pinigų pasiūla viršija paklausą, ir taupoma yra daugiau nei investuojama.

Pasaulio ekonomikos augimas įsibėgėjus gilaus nuosmukio pavyko išvengti, tačiau nulinės ar net neigiamos palūkanos nesitraukia iš mūsų kiemo. Nors JAV bazines palūkanas padidino jau pusantro procentinio punkto ir, tikėtina, jas nuosaikiai kels toliau, Europos centrinis bankas (ECB) kol kas pirštu bado į žemą infliaciją ir nemato poreikio kelti pinigų kainos.

Vis tik yra nemažai priežasčių, dėl kurių centriniai bankai neturėtų laukti infliacijos šuolio ir vilkinti sprendimo normalizuoti pinigų politiką. Žemos palūkanų normos turi ir neigiamų pasekmių – santaupų turintys gyventojai už indėlius nieko negauna bei neturi daug galimybių saugiai už teigiamą grąžą investuoti savo lėšas. Tuo tarpu skolų turinčių gyventojų, įmonių ir valstybių našta sumažėja, bet atsiranda nenatūralios paskatos dar labiau didinti finansinį svertą.

Po pasaulinės finansų krizės bendras įsiskolinimo lygis pradėjo augti dar sparčiau ir dabar jau siekia apie 230 proc. pasaulio BVP. Šį karta skola labiausiai augo ne išsivysčiusiose, o besivystančiose ekonomikose. Neramina ir labai išaugęs daugelio įmonių, ypač žemesnio kredito reitingo, įsiskolinimo lygis. Tiesa, būtina pabrėžti, kad Lietuvoje šios problemos nėra.

Žemos palūkanos gali prisidėti ir prie per daug spartaus nekilnojamo turto kainų augimo ar net burbulų susiformavimo. Ne vienoje pasaulio valstybėje būsto kainos pastarąjį dešimtmetį augo sparčiau nei gyventojų pajamos (vėlgi, ne Lietuvoje). Investuotojai, turėdami mažiau alternatyvų uždirbti teigiamos grąžos, pinigus nukreipia į vis rizikingesnius aktyvus. Ne vienoje pasaulio šalyje įmonių akcijos ir obligacijos atrodo labai pervertintos. Realių ir finansinių burbulų pūtimasis yra šalutinė per pigių pinigų pasekmė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas