Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2017-12-22 17:51

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ekonominės formos.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 procento. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos savyje talpinantis rodiklis beveik nieko nepasako. Iškalbingesni yra kiti ekonominiai rodikliai, pavyzdžiui, realus Lietuvos eksporto augimas šiemet siekė apie 10 procentų, o vien paslaugų eksporto vertė išaugo beveik penktadaliu.

Svarbus ne tik pats augimas, bet ir jo struktūra. Sparčiausiai augo IT, telekomunikacijų ir kitų verslo paslaugų eksportas. Šių aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto dalis sudaro beveik 15 proc. viso paslaugų eksporto, o per dešimtmetį jo dalis išaugo dvigubai. Aukštųjų technologijų pramonės augimas taip pat buvo dvigubai spartesnis nei žemų ir vidutinių technologijų pramonės augimas. Ši Lietuvos transformacija – kopimas vertės kūrimo grandine aukštyn – nebus labai greita, tačiau pastarųjų metų progresas yra džiuginantis.

Dar viena svarbi tendencija – tai nemažas naujų tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurį pajuto ne tik sostinė. Nors Lietuvoje veiklą jau vykdančios užsienio kapitalo įmonės investavo mažiau ir nemažą dalį uždirbto pelno grąžino akcininkams, ši tendencija irgi gali pasikeisti dėl kitais metais įsigaliosiančios pelno mokesčio lengvatos reinvestuojamam pelnui.

Šiemet įsibėgėjo ir produktyvumo augimas – pastarąjį penkmetį per metus augęs vos daugiau nei vienu procentu, šiemet jis šoktelėjo daugiau nei 4 procentais. Šis aukštesnės pridėtinės vertės prekių bei paslaugų eksporto, kokybiškų užsienio investicijų augimas ir produktyvumo šuolis yra svarbus ne tik keliems verslininkams ar valdžios atstovams. Tai yra pagrindiniai veiksniai, įgalinantys tvarų ir ilgalaikį atlyginimų augimą.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet viršijo 8 procentus, buvo sparčiausias nuo 2008-ųjų metų ir jį turėjo pajusti daugiau nei du trečdaliai darbuotojų. Tačiau, priešingai nei prieš dešimtmetį, toks atlyginimų augimas nerodo akivaizdžių ekonomikos perkaitimo ženklų. Atlyginimų augimas bei akcizų kėlimas pakurstė infliaciją, bet daugiausiai brango ne pirmo būtinumo prekės ir paslaugos, dėl ko daugelio gyventojų reali perkamoji galia nesumažėjo.

Tiesa, dalis šio atlyginimų augimo buvo tik „popierinis“ – dėl sėkmingų kai kurių valstybinių institucijų veiklų sumažėjo polinkis atlyginimus mokėti vokeliuose. Metų pradžioje net 18 tūkst. įmonių vidutinis atlyginimas nesiekė minimalaus, tačiau per metus tokių įmonių skaičius sumažėjo beveik penktadaliu. Šešėlinės ekonomikos mažėjimą rodo ir beveik 7 proc. siekęs valdžios sektoriaus biudžeto pajamų augimas, kuris gerokai viršijo planus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas