Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2017-12-22 17:51

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ekonominės formos.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 procento. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos savyje talpinantis rodiklis beveik nieko nepasako. Iškalbingesni yra kiti ekonominiai rodikliai, pavyzdžiui, realus Lietuvos eksporto augimas šiemet siekė apie 10 procentų, o vien paslaugų eksporto vertė išaugo beveik penktadaliu.

Svarbus ne tik pats augimas, bet ir jo struktūra. Sparčiausiai augo IT, telekomunikacijų ir kitų verslo paslaugų eksportas. Šių aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto dalis sudaro beveik 15 proc. viso paslaugų eksporto, o per dešimtmetį jo dalis išaugo dvigubai. Aukštųjų technologijų pramonės augimas taip pat buvo dvigubai spartesnis nei žemų ir vidutinių technologijų pramonės augimas. Ši Lietuvos transformacija – kopimas vertės kūrimo grandine aukštyn – nebus labai greita, tačiau pastarųjų metų progresas yra džiuginantis.

Dar viena svarbi tendencija – tai nemažas naujų tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurį pajuto ne tik sostinė. Nors Lietuvoje veiklą jau vykdančios užsienio kapitalo įmonės investavo mažiau ir nemažą dalį uždirbto pelno grąžino akcininkams, ši tendencija irgi gali pasikeisti dėl kitais metais įsigaliosiančios pelno mokesčio lengvatos reinvestuojamam pelnui.

Šiemet įsibėgėjo ir produktyvumo augimas – pastarąjį penkmetį per metus augęs vos daugiau nei vienu procentu, šiemet jis šoktelėjo daugiau nei 4 procentais. Šis aukštesnės pridėtinės vertės prekių bei paslaugų eksporto, kokybiškų užsienio investicijų augimas ir produktyvumo šuolis yra svarbus ne tik keliems verslininkams ar valdžios atstovams. Tai yra pagrindiniai veiksniai, įgalinantys tvarų ir ilgalaikį atlyginimų augimą.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet viršijo 8 procentus, buvo sparčiausias nuo 2008-ųjų metų ir jį turėjo pajusti daugiau nei du trečdaliai darbuotojų. Tačiau, priešingai nei prieš dešimtmetį, toks atlyginimų augimas nerodo akivaizdžių ekonomikos perkaitimo ženklų. Atlyginimų augimas bei akcizų kėlimas pakurstė infliaciją, bet daugiausiai brango ne pirmo būtinumo prekės ir paslaugos, dėl ko daugelio gyventojų reali perkamoji galia nesumažėjo.

Tiesa, dalis šio atlyginimų augimo buvo tik „popierinis“ – dėl sėkmingų kai kurių valstybinių institucijų veiklų sumažėjo polinkis atlyginimus mokėti vokeliuose. Metų pradžioje net 18 tūkst. įmonių vidutinis atlyginimas nesiekė minimalaus, tačiau per metus tokių įmonių skaičius sumažėjo beveik penktadaliu. Šešėlinės ekonomikos mažėjimą rodo ir beveik 7 proc. siekęs valdžios sektoriaus biudžeto pajamų augimas, kuris gerokai viršijo planus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas