Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2017-04-12 17:46

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti.

Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio. Tačiau tas „perkamosios galios paritetas“ reiškia, kad šis rodiklis yra pakoreguotas atsižvelgiant į kainų skirtumus šalyse. Be šios korekcijos Lietuvos BVP to meto kainomis sudaro tik 47 proc. ES vidurkio.

Žemos profesinių paslaugų kainos

Čia ir išryškėja pirmoji žemų atlyginimų priežastis – tai žemos kainos. Taip, kai kurių prekių, pavyzdžiui, drabužių ar avalynės, kainos yra panašios, kaip ir turtingesnėse ES valstybėse, o kai kurios prekės yra net brangesnės. Tačiau daugelio profesinių paslaugų kainos vis dar siekia tik apie 40 proc. ES vidurkio. Kodėl tai yra blogai? Jei šaltkalvio, auklės ar kirpėjo paslaugos kaina yra žema, žemas bus ir jų atlyginimas. Jei valstybė nustato žemą švietimo ar sveikatos paslaugų kainą, tai tiesiog reiškia, kad šias paslaugas teikiančios institucijos gaus mažą finansavimą, o jų darbuotojai – mažus atlyginimus.

Neproporcingai didelis viešasis sektorius

Lietuvos viešajame sektoriuje dirba 28 proc. visų užimtųjų. Tai daug daugiau nei daugelyje išsivysčiusių šalių, kur vidutiniškai viešajame sektoriuje dirba apie 20 procentų užimtųjų. Toks rodiklis savaime nebūtų blogas, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse jis panašus – jei tik valstybė turėtų pakankamai pinigų mokėti adekvačius atlyginimus. Mažėjant gyventojų ir mokesčių mokėtojų skaičiui turėtų adaptuotis ir viešasis sektorius. Ketvirtadaliu sumažėjus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiui ir ketvirtadaliu pakilus vidutiniam atlyginimui jame, daugelis taptų laimingesni.

Neoficialios pajamos

Čia kai kas atkreips dėmesį į tai, kad Lietuvos viešajame sektoriuje atlyginimai yra šiek tiek didesni nei privačiame. Tačiau čia slypi trečioji žemų atlyginimų priežastis – įvairiais vertinimais privačiame sektoriuje maždaug ketvirtadalis atlyginimų sumokami neoficialiai, vengiant didelės mokestinės naštos. Kitaip sakant, šiandien privačiame sektoriuje vidutinis atlyginimas, įskaičius neoficialius priedus, yra ne 810 eurų per mėnesį, kaip rodo oficiali statistika, o apie 1000 eurų. Tai gerai iliustruoja „Eurostat“ duomenys – faktinės individualios vartojimo išlaidos Lietuvoje yra didesnės nei Lenkijoje, Latvijoje ar... Estijoje. Gerokai didesnis neapmokestinamas pajamų dydis padėtų greičiau išskaidrinti darbuotojų atlyginimus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas