Nerijus Mačiulis: PVM mažinimas turi patrauklių alternatyvų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-03-30 10:30

Nepopuliaru išsakyti ir nemalonu išgirsti nuomonę, kad nereikėtų skubėti mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai ar apskritai visoms prekėms. Vis tik apie tai diskutuoti reikia, nes kiekvieno mokesčio mažinimas, kaip ir didinimas, turi alternatyviuosius kaštus.

Malonu girdėti, kad mūsų valstybė pagaliau yra tokia turtinga – ji gali finansuoti visas savo funkcijas, tinkamai pasirūpinti krašto apsauga, teikti adekvačias viešąsias paslaugas, už jas tinkamai mokėti darbuotojams bei užtikrinti visų gyventojų socialinę apsaugą. Ir ne tik tiek, bet ir dar daugiau – gali sumažinti mokesčius ir nesiskolindama toliau vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Šiemet tokius teiginius ir jais aplipusius pasiūlymus mažinti mokesčius ir didinti valstybės išlaidas turbūt girdėsime ne kartą, bet juos vertinti reikėtų bent su lašeliu skepticizmo.

Alternatyvieji kaštai yra vertė, kurią prarandame pasirinkdami vieną alternatyvą, bet dėl ribotų išteklių turėdami atsisakyti kitos patrauklios alternatyvos. Kitaip sakant, PVM mažinimo alternatyvieji kaštai yra nauda, kurią gautume mažindami gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba didindami mokytojų, sveikatos apsaugos ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Šios alternatyvos realios ir patrauklios, bet, akivaizdu, kad visoms joms lėšų valstybė neturi, todėl turi rinktis.

Siūlymas taikyti lengvatinį PVM mėsai ir žuviai pasigirdo padažnėjus lietuvių apsipirkinėjimui Lenkijos prekybos tinkluose, kur lengvatinis šio mokesčio tarifas taikomas daugeliui maisto produktų. Deja, toks siūlymas kelia rimtų abejonių. Visų pirma, neaišku, kaip sudarytas šis siauras maisto prekių sąrašas. Vegetarai ir veganai tokia lengvata nesidžiaugtų ir turėtų pagrįstų lūkesčių, kad į lengvatinių produktų sąrašą būtų įtraukti, pavyzdžiui, sojos produktai ir riešutai.

Net jei ignoruojame šios visuomenės grupės interesus, galime suabejoti ir nauda, kurią gautų patys neturtingiausi šalies gyventojai, kurie šviežią žuvį retai įpirktų, net jei PVM jai būtų visai netaikomas. Mažiausias pajamas gaunančių gyventojų vartojimo krepšelyje daugiausiai yra duonos, pieno produktų, grūdų, daržovių, galbūt kai kurių vaisių. Turbūt akivaizdu, kad bet koks maisto produktų sąrašas visada bus subjektyvus ir pažeis kažkieno teisėtus lūkesčius.

Galbūt gera alternatyva Lietuvai yra taikyti PVM lengvatą visiems maisto produktams? Jei lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas visiems maisto produktams, dėl to valstybės biudžetas per metus prarastų apie pusę milijardo eurų. Dėl to biudžeto deficitas išaugų maždaug dvigubai. Galbūt biudžeto praradimus šiek tiek sušvelnintų prislopęs lietuvių įprotis apsipirkinėti Lenkijoje ir padidėjusios mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, bet esmės tai nepakeistų – atsivėrusi skylė būtų per didelė, kad ją būtų galima ignoruoti. Juolab, kad lengvatinis PVM tarifas maisto produktams situacijos labai nepakeistų – nemažai produktų Lenkijoje yra pigesni dėl pigaus zloto, masto ekonomikos ir kitų subjektyvių priežasčių.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas