Nerijus Mačiulis: PVM mažinimas turi patrauklių alternatyvų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-03-30 10:30

Nepopuliaru išsakyti ir nemalonu išgirsti nuomonę, kad nereikėtų skubėti mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai ar apskritai visoms prekėms. Vis tik apie tai diskutuoti reikia, nes kiekvieno mokesčio mažinimas, kaip ir didinimas, turi alternatyviuosius kaštus.

Malonu girdėti, kad mūsų valstybė pagaliau yra tokia turtinga – ji gali finansuoti visas savo funkcijas, tinkamai pasirūpinti krašto apsauga, teikti adekvačias viešąsias paslaugas, už jas tinkamai mokėti darbuotojams bei užtikrinti visų gyventojų socialinę apsaugą. Ir ne tik tiek, bet ir dar daugiau – gali sumažinti mokesčius ir nesiskolindama toliau vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Šiemet tokius teiginius ir jais aplipusius pasiūlymus mažinti mokesčius ir didinti valstybės išlaidas turbūt girdėsime ne kartą, bet juos vertinti reikėtų bent su lašeliu skepticizmo.

Alternatyvieji kaštai yra vertė, kurią prarandame pasirinkdami vieną alternatyvą, bet dėl ribotų išteklių turėdami atsisakyti kitos patrauklios alternatyvos. Kitaip sakant, PVM mažinimo alternatyvieji kaštai yra nauda, kurią gautume mažindami gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba didindami mokytojų, sveikatos apsaugos ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Šios alternatyvos realios ir patrauklios, bet, akivaizdu, kad visoms joms lėšų valstybė neturi, todėl turi rinktis.

Siūlymas taikyti lengvatinį PVM mėsai ir žuviai pasigirdo padažnėjus lietuvių apsipirkinėjimui Lenkijos prekybos tinkluose, kur lengvatinis šio mokesčio tarifas taikomas daugeliui maisto produktų. Deja, toks siūlymas kelia rimtų abejonių. Visų pirma, neaišku, kaip sudarytas šis siauras maisto prekių sąrašas. Vegetarai ir veganai tokia lengvata nesidžiaugtų ir turėtų pagrįstų lūkesčių, kad į lengvatinių produktų sąrašą būtų įtraukti, pavyzdžiui, sojos produktai ir riešutai.

Net jei ignoruojame šios visuomenės grupės interesus, galime suabejoti ir nauda, kurią gautų patys neturtingiausi šalies gyventojai, kurie šviežią žuvį retai įpirktų, net jei PVM jai būtų visai netaikomas. Mažiausias pajamas gaunančių gyventojų vartojimo krepšelyje daugiausiai yra duonos, pieno produktų, grūdų, daržovių, galbūt kai kurių vaisių. Turbūt akivaizdu, kad bet koks maisto produktų sąrašas visada bus subjektyvus ir pažeis kažkieno teisėtus lūkesčius.

Galbūt gera alternatyva Lietuvai yra taikyti PVM lengvatą visiems maisto produktams? Jei lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas visiems maisto produktams, dėl to valstybės biudžetas per metus prarastų apie pusę milijardo eurų. Dėl to biudžeto deficitas išaugų maždaug dvigubai. Galbūt biudžeto praradimus šiek tiek sušvelnintų prislopęs lietuvių įprotis apsipirkinėti Lenkijoje ir padidėjusios mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, bet esmės tai nepakeistų – atsivėrusi skylė būtų per didelė, kad ją būtų galima ignoruoti. Juolab, kad lengvatinis PVM tarifas maisto produktams situacijos labai nepakeistų – nemažai produktų Lenkijoje yra pigesni dėl pigaus zloto, masto ekonomikos ir kitų subjektyvių priežasčių.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas