Nerijus Mačiulis: PVM mažinimas turi patrauklių alternatyvų

(Puslapis 2 iš 2)

2016-03-30 10:30

Apie pusė milijardo eurų valstybės biudžetas netektų, ir jei būtų taikomas ne lengvatinis PVM tarifas maisto produktams, o būtų sugrįžta prie bazinio 18 proc. tarifo. Tačiau tokį sprendimą argumentuoti reikėtų ne primenant, kad PVM tarifas 2009 metais nuo 18 proc. iki 21 proc. buvo padidintas „laikinai", siekiant įveikti finansų krizės padarinius. Priešingu atveju gali kilti klausimas – ar sugrąžinant iki krizės galiojusį PVM reikėtų sugrąžinti ir iki jos galiojusį GPM? Prisiminus, kad iki 2009 sausio 1 dienos GPM siekė 24 proc., ši alternatyva ir argumentacijos kelias nebeatrodys tokie patrauklūs.

Tad kaip būtų finansuojami biudžeto praradimai? Kad ir koks „buhalteriškas“ ir nuobodus šis klausimas, į jį atsakyti reikia, nes didesnio biudžeto deficito neleidžia nacionaliniai įstatymai bei įsipareigojimai ES, o ir didesnė valstybės skola turbūt ne daug kam yra patraukli alternatyva. Ar dėl to būtų įvedami vadinamieji „progresiniai“ mokesčiai, dar labiau padidinsiantys ir taip didelę viduriniosios klasės mokestinę naštą? Ar atsirastų visuotinis nekilnojamojo turto mokestis? Ar valstybė nebeteiktų nemokamo aukštojo mokslo arba kai kurių sveikatos apsaugos paslaugų? O gal vis tik yra suplanuota ir įvyktų ilgai laukta plataus masto viešojo sektoriaus reforma, panaikinanti perteklines valstybės institucijas ir funkcijas, padidinanti efektyvumą ir sumažinanti jų finansavimo poreikį? Neatsakius į šiuos klausimus entuziastingas pritarimas PVM mažinimui yra šiek tiek rizikingas.

Galiausiai, jei jau sutariame, kad valstybė turi finansinių išteklių mažinti kai kuriuos mokesčius, kodėl užmirštame įvairių tarptautinių institucijų rekomendacijas ir visuotinį (bet taip retai pasitaikantį!) Lietuvos politikų ir ekonomistų konsensusą – poreikį mažinti dirbančiųjų apmokestinimą, ypač tų, kurie gauna mažiausias pajamas? Ar tai nebėra svarbesnis prioritetas? Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas ne tik mažintų dirbančiųjų mokestinę naštą, didintų jų perkamąją galią ir skatintų mažmeninę prekybą, bet ir mažintų paskatas atlyginimus mokėti ir gauti neoficialiai. Didesnės realios pajamos padidintų ir kelionių į Lenkijos prekybos tinklus alternatyviuosius kaštus.

Prisiminkime, kad daugybė empirinių tyrimų ir teorinių modelių, tarp kurių autorių yra ir Nobelio premijos laureatų, rodo, kad efektyviau yra apmokestinti vartojimą ir turtą, o ne gyventojų ir įmonių pajamas. Ypač tose valstybėse, kuriose didelė šešėlinė ekonomika ir paplitęs mokesčių vengimas. Turbūt daugelis pritars, kad geriau mokesčių sistemą reformuoti ir tobulinti remiantis moksliniais tyrimais, o ne emocijomis ar politinio ciklo nuotaikomis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas