Nerijus Mačiulis. Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Nerijus Mačiulis

2017-07-07 17:42

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra problema ir ar ją įmanoma išspręsti?

Lietuva neturi tokios didelės problemos kaip Latvija, kur kartais sakoma, kad yra Ryga ir visa kita. Lietuvoje yra ne vienas miestas turintis savo išskirtinumą ir sėkmės istoriją. Tačiau regioninė atskirtis išlieka viena iš opiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų problemų.

Kaip pamatuoti regioninę atskirtį? Visų pirma – pajamų nelygybė. Ji nėra dramatiška, Kaunas ir Klaipėda atlyginimais nuo Vilniaus atsilieka tik maždaug dešimtadaliu. Tačiau, pavyzdžiui, Panevėžyje vidutinis darbo užmokestis yra maždaug penktadaliu, o Šiauliuose ketvirtadaliu mažesnis nei Vilniuje. Mažesniuose miesteliuose atotrūkis yra dar didesnis.

Tiesa, šie skirtumai nėra tokie dideli vertinant skirtingų miestų gyventojų perkamąją galią. Taip yra todėl, kad mažesniuose miesteliuose būsto ir daugelio profesinių paslaugų kainos yra gerokai mažesnės nei Vilniuje. Be to, pastarąjį dešimtmetį daugelio miestų atlyginimų atotrūkis nuo Vilniaus beveik nedidėjo, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui Kaune, net sumažėjo.

Tačiau apie gilėsiančią regioninę atskirtį signalizuoja gyventojų skaičiaus pokyčiai. Nuo 2001 metų iki šių metų pradžios Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 18 procentų arba 640 tūkstančiais. Bet už šių skaičių slepiasi labai skirtingos tendencijos. Pavyzdžiui Vilniaus apskrityje gyventojų skaičius sumažėjo tik 5 procentais, o Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse – maždaug 27 procentais.

Vis tik svarbiausia yra ne gyventojų skaičius – galima rasti laimingų, klestinčių ir konkurencingų valstybių kuriose gyvena mažiau gyventojų nei Lietuvoje. Daug svarbesnė yra visuomenės struktūra. Deja, čia regioniniai skirtumai ir būsimos problemos dar akivaizdesnės. Per tą patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų Vilniaus apskrityje sumažėjo tik 1,6 procento, daugelyje kitų apskričių sumažėjo apie 15 proc., o Šiaulių ir Utenos apskrityje – daugiau nei penktadaliu.

Apie regiono ateities potencialą ir problemas daug pasako ir vaikų skaičius. Čia situacija yra, deja, dar liūdnesnė. Nuo šio amžiaus pradžios vaikų iki 15 metų Lietuvoje sumažėjo beveik 40 procentų. Daugelyje apskričių jų sumažėjo daugiau nei per pusę, ir tik Vilniaus apskritis gali pasiguosti šiek tiek kuklesniu, bet vis tiek 18 proc. siekusiu kirtimu.

Mažėjantis vaikų ir darbingų gyventojų skaičius signalizuoja apie būsimus iššūkius. Ši tendencija apsunkina investicijų pritraukimą ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Vilniaus apskrityje sukaupta du trečdaliai visų tiesioginių užsienio investicijų, o Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys drauge yra pritraukusios daugiau nei 90 proc. visų užsienio investicijų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas