Nerijus Mačiulis: žemų kainų kultas mažina atlyginimus

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. "Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-06-07 16:51

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą. Tik ar tikrai suvokiame jos esmę ir jos sprendimo būdų ieškome ten, kur reikia?

Daugiausiai klausimų kyla tada, kai identiškos prekės Lietuvoje kainuoja keliolika ar keliasdešimt procentų brangiau nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje. Kartais tuos skirtumus galima paaiškinti skirtingais vartojimo mokesčiais, masto ekonomija ar trumpalaikiais svyravimais ‒ sezoniškumu bei akcijomis viliojant pirkėjus. Tačiau neretai kyla ir natūralių abejonių dėl to, ar konkurencija veikia taip, kaip aprašyta vadovėliuose, ir ar atsakingos Lietuvos priežiūros institucijos yra tinkamai įgalintos identifikuoti ir sustabdyti nelegalius susitarimus, kurie dirbtinai kelia kainas.

Vis tik pastebėję keliolika ar keliasdešimt neadekvačiai brangių prekių dar negalime daryti išvadų apie bendrą kainų lygį šalyje. Europos statistikos agentūros Eurostat duomenimis, vidutinės vartojimo prekių kainos Lietuvoje yra priartėjusios prie ES vidurkio, bet atsilieka nuo jo dar beveik penktadaliu. Žinoma, yra prekių, pavyzdžiui, drabužių ir avalynės, kurių kainos jau viršija ES vidurkį. Tačiau vartotojų paslaugų vidutinis kainų lygis Lietuvoje vis dar sudaro tik 42 proc. ES vidurkio. Švietimo paslaugų kaina Lietuvoje siekia tik trečdalį tokių paslaugų kainos ES. Estijoje vartojimo paslaugos yra apie 45 proc. brangesnės nei Lietuvoje, maždaug tiek, beje, didesni ir estų atlyginimai. Tai nėra džiuginanti statistika, ir status quo išlaikymas neturėtų tapti siekiamybe.

Bandymai bet kokiomis priemonėmis spausti kainas žemyn nebūtų natūralus ir sveikintinas procesas. Pasaulyje nėra, niekada nebuvo ir turbūt niekada nebus turtingos bei klestinčios valstybės, kurioje būtų žemas santykinis kainų lygis. Augantis produktyvumas eksportuojančiuose sektoriuose kelia atlyginimus juose, o konkuruojantys dėl darbuotojų juos turi vytis ir paslaugų sektoriai. Tačiau šie turi labai ribotas galimybes didinti produktyvumą, todėl keldami atlyginimus yra priversti kelti ir kainas. Ekonomistai tokį reiškinį jį tyrusių ir aprašiusių mokslininkų garbei vadina Penn-Balassa-Samuelson efektu.

Be to, neužmirškime, kad kaina yra prekės ir ypač paslaugos kokybės (ar jos nebuvimo) signalizavimo mechanizmas. Jei kirpėjas, santechnikas, odontologas, darbų rangovas ar tinkuotojas savo paslaugą siūlo už gerokai didesnę kainą nei konkurentas, tai turbūt mažai susiję su naudojamų darbo priemonių kainų skirtumais. Labiau tikėtina, kad paslaugų kainų skirtumas signalizuoja apie būsimo darbo rezultatus ir galimų nemalonių netikėtumų tikimybę.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas