Nerijus Mačiulis: žemų kainų kultas mažina atlyginimus

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. "Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis

2016-06-07 16:51

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą. Tik ar tikrai suvokiame jos esmę ir jos sprendimo būdų ieškome ten, kur reikia?

Daugiausiai klausimų kyla tada, kai identiškos prekės Lietuvoje kainuoja keliolika ar keliasdešimt procentų brangiau nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje. Kartais tuos skirtumus galima paaiškinti skirtingais vartojimo mokesčiais, masto ekonomija ar trumpalaikiais svyravimais ‒ sezoniškumu bei akcijomis viliojant pirkėjus. Tačiau neretai kyla ir natūralių abejonių dėl to, ar konkurencija veikia taip, kaip aprašyta vadovėliuose, ir ar atsakingos Lietuvos priežiūros institucijos yra tinkamai įgalintos identifikuoti ir sustabdyti nelegalius susitarimus, kurie dirbtinai kelia kainas.

Vis tik pastebėję keliolika ar keliasdešimt neadekvačiai brangių prekių dar negalime daryti išvadų apie bendrą kainų lygį šalyje. Europos statistikos agentūros Eurostat duomenimis, vidutinės vartojimo prekių kainos Lietuvoje yra priartėjusios prie ES vidurkio, bet atsilieka nuo jo dar beveik penktadaliu. Žinoma, yra prekių, pavyzdžiui, drabužių ir avalynės, kurių kainos jau viršija ES vidurkį. Tačiau vartotojų paslaugų vidutinis kainų lygis Lietuvoje vis dar sudaro tik 42 proc. ES vidurkio. Švietimo paslaugų kaina Lietuvoje siekia tik trečdalį tokių paslaugų kainos ES. Estijoje vartojimo paslaugos yra apie 45 proc. brangesnės nei Lietuvoje, maždaug tiek, beje, didesni ir estų atlyginimai. Tai nėra džiuginanti statistika, ir status quo išlaikymas neturėtų tapti siekiamybe.

Bandymai bet kokiomis priemonėmis spausti kainas žemyn nebūtų natūralus ir sveikintinas procesas. Pasaulyje nėra, niekada nebuvo ir turbūt niekada nebus turtingos bei klestinčios valstybės, kurioje būtų žemas santykinis kainų lygis. Augantis produktyvumas eksportuojančiuose sektoriuose kelia atlyginimus juose, o konkuruojantys dėl darbuotojų juos turi vytis ir paslaugų sektoriai. Tačiau šie turi labai ribotas galimybes didinti produktyvumą, todėl keldami atlyginimus yra priversti kelti ir kainas. Ekonomistai tokį reiškinį jį tyrusių ir aprašiusių mokslininkų garbei vadina Penn-Balassa-Samuelson efektu.

Be to, neužmirškime, kad kaina yra prekės ir ypač paslaugos kokybės (ar jos nebuvimo) signalizavimo mechanizmas. Jei kirpėjas, santechnikas, odontologas, darbų rangovas ar tinkuotojas savo paslaugą siūlo už gerokai didesnę kainą nei konkurentas, tai turbūt mažai susiję su naudojamų darbo priemonių kainų skirtumais. Labiau tikėtina, kad paslaugų kainų skirtumas signalizuoja apie būsimo darbo rezultatus ir galimų nemalonių netikėtumų tikimybę.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas