Nesąžiningo darbdavio toleravimas – socialinė problema

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Žinių radijas

2013-11-29 15:32

 Teisininkas Tomas Bagdanskis „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Žinių radijo laidoje „Skaidrumo linija“ teigė, kad dėl didelio šešėlio ir nesąžiningo verslo žmonės dažnai delsia pranešti apie neteisėtą veiklą.

Ar Lietuvoje žmonės praneša apie pastebėtą galimą neteisėtą veiklą savo darbovietėje arba galimą piktnaudžiavimą ir, jeigu nepraneša, kaip Jums atrodo, kodėl?

Aš manau, kad čia turbūt yra socialinė problema: žmonės tiesiog nenori susikurti sau problemų, ir, jeigu jų asmeniškai neliečia, galvoja geriau patylėti ir nesukelti problemų. Iš praktikos pastebiu, kad žmonės linkę nereaguoti į pažeidimus, jei jų tai stipriai asmeniškai neliečia. Kai yra atleidžiama iš darbo, kai kyla konfliktinė situacija ir žmogus jau nebenori nieko slėpti.

Kai darbuotojas kreipiasi į teismą arba Darbo inspekciją, praktika rodo, kad darbdavys bando tokį žmogų atleisti, nes pranešti apie daromus darbdavio pažeidimus yra laikoma nelojalumo ženklu. Svarbu paminėti, kad teisme nėra lengva to susieti: tiesiogiai niekur nėra įvardinta tokio pagrindo kaip darbdavio persekiojimas dėl žmogaus kreipimosi ginant savo teises į instituciją arba dėl jo pranešimo.

Bet ar pasitaiko, kad žmonės Lietuvoje praneštų apie institucijoje vykstantį piktnaudžiavimą?

Būna anoniminių pranešimų, kad pavyzdžiui, pinigai mokami vokeliuose. Daug tokių atvejų neišaiškėja, nes žmogus to nesieja su savo interesais. Dažniausiai tie atvejai paaiškėja, kai žmogus kažko tikisi, pavyzdžiui, kai žmogus prašo, jog jam būtų išmokėta išeitinė kompensacija, o darbdavys sako, jog nemokės. Tuomet darbuotojas sako, jog paskųs. Tad daugiau yra žiūrima per savo asmeninį interesą, socialinės atsakomybės aspektas dar, manau, yra mažas.

Mes žinome, koks šešėlis egzistuoja rinkoje ir apskritai tam tikruose regionuose. Pinigai yra gaunami į rankas, be mokesčių, ir žmones tai tenkina. Ginčai vyksta, kai reikia ginti asmeninį interesą, o pilietiškumo ar skaidrumo principo visuomenėje nėra, turime dar kur stipriai augti.

Minėjote, kad žmonės nepraneša, nes bijo atleidimo. Gal yra dar kažkokių pasekmių, kurių žmonės bijo susilaukti?

Prie pasekmių pirmiausia priskirčiau atleidimą, kitas dalykas – reputacija. Rinka yra maža, rekomendacijos vaikšto iš lūpų į lūpas. Darbo netekęs žmogus ieškos naujo darbo, o potencialus darbdavys irgi ieškos rekomendacijų, klaus, kodėl žmogus išėjo iš senojo darbo, gal pasiskambins buvusiam darbdaviui. Tad ar netekus darbo žmogus susiras kitą darbą? Ar jis neturės skundiko reputacijos? Pasakysiu atvirai - darbdavys, galėdamas rinktis tarp dviejų panašių darbuotojų, vengs rinktis tą, kuris buvo aktyvus. Darbdavys, pats darydamas pažeidimus, nenori tokio žmogaus. Jeigu verslininkas viską daro teisėtai, tada, aišku, jam nėra ko bijoti. Tuomet kyla kitas klausimas – kiek yra smulkaus, vidutinio ar stambaus verslo, kuris būtų švarus ir skaidrus, kad tokių baimių nekiltų?

Straipsnio puslapiai:

Close

Darbdavių pečius užgriuvo „Sodros“ našta: teks atleisti darbuotojus ir kelti kainas

 Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio ...

Kiti metai taromatų sistemoje: ar pasikeitę tarifai nuguls į produktų kainą?

 Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ ...

Pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?

 Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo ...

Pasiūlė, kaip ištraukti žmones iš šešėlinės nuomos, o tuo pačiu galėtų mažėti ir kaina

 Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek ...

Turtingiausių Lietuvos moterų TOP 20. Kas paveldėjo, o kas užsidirbo?

Nors Lietuvoje skaičiuojama 500 žmonių, kurių turtas viršija 2,1 mln. eurų, iš jų moterų – tik 81. O ir pažiūrėjus į turtingiausiųjų moterų dvidešimtuką matyti, kad dauguma jų – paveldėtojos arba bendraakcininkės. ...

Į Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą patekusiųjų naujokų TOP

 Žurnalas „TOP 500” skelbiantis turtingiausius Lietuvos žmones šiais metais įtraukė 36 naujokus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia turtingiausiųjų naujokų dešimtuką. Žurnale skaičiuojama, kad bendras 500 ...

Tiksintis laikas: kada Vilniuje teks griauti senuosius namus?

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai ...

Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto ...

Ištyrė lietuvių apsipirkimo įpročius: ar iš tikrųjų svarbiausia – kaina? Nurodo, kas brango labiausiai

 Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės ...

Paskelbti turtingiausi Lietuvos žmonės

 Virš 2 mln. eurų turtą yra sukaupę net virš 500 lietuvių, skelbia žurnalas „TOP 500”. Nors pirma vieta turtingiausiųjų sąraše jau kelis metus nepajudinama ir priklauso vieninteliam šalies ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas