Nesibaigiantys Latvijos bankų iššūkiai

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-04-18 11:20

Praėjusiais metais Latvija buvo visos Europos augimo lyderė – jos BVP 2012 m. augo 5,6 proc., o metais anksčiau jis didėjo 5,4 proc. Ekonomikos plėtrai daugiausia įtakos turėjo ne tik teigiamas eksporto įnašas, bet ir sparčiai augusi vidaus paklausa.

Negalima atmesti to fakto, kad toks spartus augimas buvo iš dalies nulemtas ir milžiniško nuosmukio 2009 m., t.y. teigiamą poveikį turėjo vadinamasis bazės efektas ir tik šiais metais Latvijos ekonomika pagaliau pasiekė prieškrizinį lygį. Kita vertus, skausmingas finansinių įsiskolinimų mažinimas ir 2008–2009 m. įvykęs ekonomikos perbalansavimas sutvirtino augimo perspektyvą, kuri dabar atrodo gerokai tvaresnė nei buvo bumo metu. Atsižvelgiant į tai, šiemet galima tikėtis nors ir šiek tiek, tačiau išskirtinių tendencijų stagnuojančio euro kontekste.

Išorinės problemos stabdys plėtrą

Pagrindiniai mėnesiniai makroekonominiai rodikliai šių metų pradžioje buvo Latvijos bendras metinis pramonės produkcijos lygis, kuris sumažėjo 2,6 proc., o taip pat mažmeninės prekybos apimtys, kurios išaugo 5,7 proc. Nepaisant silpnos išorinės aplinkos, eksportas išlaikė 9,6 proc. prieaugį. Taigi, galime daryti išvadą – rizika, kad Latvijos ekonomikos augimas galėtų drastiškai sulėtėti yra nedidelė. Kadangi šalies ekonomika išlieka priklausoma nuo išorinės paklausos, pagrindinės rizikos yra susijusios su lėto euro zonos atsigavimo rezultatais ir reikšmingu Rusijos rinkos plėtros sulėtėjimu.

2012 m. pastebimai pagerėjo situacija šalies darbo rinkoje – praėjusiais metais nedarbo lygis nuo 15,0 proc. 2011 m. smuko iki 13,8 proc. Tačiau džiaugsmo nesuteikia tai, kad vis dar daugiau nei pusė bedarbių priklauso arba ilgalaikio, arba struktūrinio nedarbo kategorijoms, kurias paveikti gali tik tolimesni struktūriniai šalies ekonomikos pokyčiai.

Auganti ekonomika neatvers paskolų gausybės rago

Stipraus ekonomikos augimo aplinka teigiamai paveikė Latvijos bankinį sektorių. Praėjusiais metais indėliai išaugo apie 5,4 proc. Tačiau, nepaisant gerų ekonominių rezultatų, bankai ir toliau plačiau nepraveria paskolų piniginės. Latvijos centrinio banko duomenimis, paskolų portfelis ir toliau mažėja – praėjusių metų gruodį verslo sektoriui išduotų paskolų portfelis susitraukė apie 2,8 proc., o namų ūkių portfelis fiksavo 1,1 proc. mažėjimą.

Tam tikrų atsigavimo požymių visgi yra, 2012 m. buvo stebimas teigiamas naujų paskolų srautas – 2012 m. Latvijos bankai verslui iš viso išdavė paskolų už 934,9 mln. eurų, o namų ūkiams suteiktų paskolų vertė siekė 262,63 mln. eurų.

Staigus ekonomikos augimas dažniausiai reiškia spartesnį kreditavimo augimą, tačiau kreditų plėtra Latvijoje yra suvaržyta vis dar aukšto neveiksnių paskolų lygio, kuris 2012 m. pabaigoje siekė 12 proc. Tai veda į gana konservatyvią skolinimo politiką. Latvijos centrinio banko atlikta apklausa patvirtino – antrąjį 2012 m. pusmetį kreditų įstaigos iš esmės nepakeitė skolinimo sąlygų ir tik viena įstaiga pranešė sugriežtinusi paskolų namų ūkiams išdavimo sąlygas. Tačiau ir 2013 m. neverta tikėtis jokių esminių pokyčių bankų ir kredito įstaigų skolinimo politikose.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas