Nesiskiepijimo mada plinta kaip virusas

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Inga Smalskienė / Sekundė

2011-05-01 19:51

 Panevėžio medikai pažymi, kad pastaruoju metu kartu su sveiku gyvenimo būdu plintančiai madai atsisakyti vaikų skiepijimo neatsispiria vis daugiau tėvų. Nors pagrindo skambinti pavojaus varpais, kaip rodo Panevėžio visuomenės sveikatos centro surinkti duomenis, nėra, gydytojai įspėja gyventojus, kad jie turėtų kritiškiau vertinti televizijos laidose ar kitose informavimo priemonėse pasirodančius pranešimus apie tariamą skiepų žalą vaiko organizmui.

Panevėžio poliklinikos gydytoja imunologė Laima Kurlavičienė sako, kad pastaruoju metu visuomenei yra pateikiama daug mediciniškai nepagrįstos ir klaidinamos informacijos.

40 metų darbo praktiką turinti gydytoja tvirtina, kad gyventojų skiepijimas ir nuolat tobulinamos vakcinos padarė perversmą medicinoje, nes kai kuriomis ligomis žmonės visiškai nustojo sirgti, o kai kuriomis serga tik retais atvejais.

„Kai pradėjau dirbti, tokios ligos, kaip raudonukė, tymai, epideminis parotitas, labiau žinomas kaip kiaulytė, meningitas, buvo įprastos. Kai nuo jų buvo pradėta skiepyti, patobulinta vakcina, jos beveik išnyko“, – paaiškino specialistė.

Tėvams, kurie atsisako savo atžalas skiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, L.Kurlavičienė pataria pagalvoti apie tai, kad jie smarkiai rizikuoja vaiko sveikata ir galbūt net gyvybe. Pasak gydytojos, nepaskiepytas, pavyzdžiui, nuo stabligės, vaikas susižalojęs gali susirgti šia sunkia ir neretai mirtina liga, ja užsikrečiama bakterijoms iš žemės patekus į žaizdą. Vaikai yra labai judrūs, dažnai griūva.

Nuo difterijos vaikai skiepijami iš viso tris kartus. Paskutinį kartą sulaukę 16 metų. Vėliau skiepą reikia kas 10 metų pakartoti.

Beje, šiuo metu gydymo įstaigose nuo šios ligos vyksta nemokama suaugusiųjų vakcinacija.

Rodikliai kol kas geri

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistė Nadiežda Brogelienė sako, kad kasmet renkami duomenis iš gydymo įstaigų, kaip skiepijami vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių.

Vakcinacija laikoma sėkminga, jei paskiepijama ne mažiau kaip 95 procentai visų vaikų.

Panevėžio mieste ir rajone pastaraisiais metais šis rodiklis netgi viršijamas.

2010-aisiais nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito mieste paskiepyta 95,9, o rajone – 99 procentai dvejų metų mažylių, šešiamečiai – atitinkamai 97,9 ir 99,3 procento.

Nuo tuberkuliozės Panevėžyje paskiepyta 97,9 procento, o rajone – 99,3 procento kūdikių.

Nuo poliomielito 1 metų vaikų mieste paskiepyta 98,4 ir 97,9 procento, 6 metų – atitinkamai 97,6 ir 98,9 procento.

Nuo hepatito B vaikų iki vienerių metų Panevėžyje paskiepyta 97,1, o 12 metų – 98,2 procento. Rajone šie rodikliai taip pat geri – atitinkamai 98,9 ir 99,5 procento.

Straipsnio puslapiai:

- Inga Smalskienė

Sekundė

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas