Net susigrąžinti skolas reikia protingai

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Remigijus Šimašius / simasius.popo.lt

2012-01-25 18:02

 Vyriausybė patvirtino išieškojimų valstybės naudai koncepciją. Pagal ją dar šį pavasarį Seimui bus pateikti įstatymų projektai, o jų įgyvendinimas ganėtinai pakeis tradicinį kreditorių - skolininkų - antstolių - valstybės tarpusavio bendravimo paveikslą.

Kreditoriai. Koncepcija pirmiausia kalba apie išieškojimą, kai kreditorius yra valstybė, kuriai šiuo metu išieškojimo santykiuose atstovauja keliasdešimt institucijų, kiekvieno išieškojimo atveju atskirai besikreipiančių į antstolius. Net ir tuomet, kai antstolių darbas nesėkmingas (o daugiau nei pusės skolų taip ir nepavyksta išieškoti), valstybei tenka sumokėti antstoliui už paslaugas.

Yra ir koncepcijos priėmimą paskatinusių išimčių: mokesčių inspekcija mokesčių nepriemokas iš sąskaitų nusirašo pati, o tais atvejais, kai jai prireikia antstolių paslaugų, antstoliams „geranoriškai” sutikus jiems nieko nemoka (nors, manau, visi supranta, kad už tokios „lengvatos” taikymą apmoka jų neturintieji).

Valstybė nuo šiol veiks kaip vienas kreditorius, t. y. surinks visą informaciją apie savo skolininkus į vieną vietą ir spręs, kada ir kokias priemones taikyti. Tai leis sutaupyti vykdymo išlaidas, pavyzdžiui, nevykdyti išieškojimo paraleliai pagal kelis reikalavimus tam pačiam skolininkui, nesiimti brangiai kainuojančių priemonių, kai skolos išieškojimas yra beviltiškas.

Sukurtais efektyvesniais skolos išieškojimo būdais galės naudotis ir privatūs kreditoriai, kurie neretai susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir valstybės institucijos.

Antstoliai. Su kiekviena išieškojimo byla nebus dirbama atskirai, kaip su ypač brangiai kainuojančiu projektu, o pirma bus bandoma algoritmų pagrindu veikiančiomis informacinėmis technologijomis tiesiog rasti lėšų sąskaitose (kaip minėjau, tai jau taikoma išieškant mokesčių nepriemokas). Atskiru projektu konkreti skola ir konkretus skolininkas taps tik tada, kai automatiniai mechanizmai nesuveiks.

Aišku, tai antstoliams gresia darbo sumažėjimu ir atitinkamai - pajamų praradimu. Bet kokiu atveju tikiuosi, jog antstoliai suvokia, kad pokyčiai vyksta ne dėl vieno ar kito ministro įgeidžio, o dėl to, kad pats gyvenimas verčia keistis. Kaip rodo patirtis, neigiančiųjų gyvenimo nulemtų pokyčių būtinybę padėtis neišvengiamai blogėja, kol galų gale jie patys tampa tik istorijos dalimi.

Beje, tai, kad gyvenimas juda į priekį, tikiuosi, jau suprasta, nes dar prieš pusmetį Antstolių rūmai deklaravo, kad tokių permainų padaryti neįmanoma. Tik atsiradus galimybei išieškojimus iš piniginių lėšų daryti be antstolių per mokesčių inspekciją, tai jau pripažino ir Antstolių rūmai. Kadangi manau, kad iš principo geriau, kai visi dirba savo darbą (pavyzdžiui, skolas išieško antstoliai), tikiuosi, kad antstoliai į šį traukinį dar suspės ir neteks visų modernizuotų išieškojimų iš sąskaitų perduoti mokesčių Inspekcijai tik todėl, kad antstoliai manė, jog tai neįmanoma.

Straipsnio puslapiai:

- Remigijus Šimašius

simasius.popo.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas