Nieko nekurianti politika (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Gediminas Kirkilas / Ekonomika.lt

2012-10-09 14:11

Ir nors pasaulyje vyksta rimtos diskusijos ar dešiniųjų vyriausybių pasirinktas vadinamas “griežto taupymo” kelias yra teisingas, Lietuvoje ši pozicija tarsi ir nekvestionuojama, o viešoje erdvėje dominuojantys bankiniai ekspertai atkakliai perša nuomonę, jog kito kelio nėra ir nebuvo. Kartais jau tapdami kone dabartinių valdančiųjų propagandininkais. Dar daugiau – tie patys bankiniai ekspertai net mėgina įspėti partijas, jog pasikeitus vyriausybei, finansų ministerijai privalo vadovauti vos ne toks pats kaip I.Šimonytė “griežto taupymo”, o iš tikrųjų brangaus skolinimosi (aišku, iš jų bankų) šalininkas...

Kodėl bankiniai ekspertai šį kelią, kuris kol kas dar neišvedė nei vienos šalies iš ekonominės depresijos, atkakliai gina, atskleidžia Nobelio premijos laureatas P.Krugmanas savo knygoje “Įveikime ekonominę depresiją”. Pateiksiu kiek ilgesnę jo citatą: “ko trokšta griežto taupymo šalininkai, - fiskalinės politikos, kuri kovoja ne už darbo vietų kūrimą, o už deficito mažinimą, ir pinigų politikos, kuri liguistai kaunasi net su infliacijos užuomina ir didina palūkanų normas tada, kai nedarbas milžiniškas, - tai pamatysite, kad iš tiesų visa tai tarnauja kreditoriams, taigi tiems, kurie skolina sąskaita tų, kurie skolinasi ir / ar dirba, kad pragyventų. Kreditoriai (o Lietuvos atveju, skandinaviški bankai – aut.past.) nori, kad vyriausybė teiktų pirmenybę jų interesams ir pirmiausia pasirūpintų jų pinigais, tad jie prieštarauja bet kokiems pinigų politikos veiksmams, kurie dėl mažesnių palūkanų normų susiaurina galimybes gauti didesnį pelną arba dėl infliacijos sumažina jų reikalavimų vertę”.

Būtent taip viskas vyksta ir Lietuvoje. Tiesa sakant, mūsų atveju dar blogiau. Jei kai kuriose eurozonos šalyse iš tiesų buvo didelis biudžeto deficitas ir valstybės skola, tai Lietuvoje nieko panašaus niekada nebuvo. Mes vykdėme Mastrichto kriterijus, o visos ligšiolinės vyriausybės laikėsi finansinės disciplinos, ir tik dėl labai nežymiai didesnės infliacijos 2006-ais neprisijungėme prie euro. Net ir šiandien, dešiniųjų vyriausybei išauginus skolą nuo 17 iki 41 milijardo litų, Lietuvos makroekonominiai rodikliai geresni nei dalies eurozonos narių... Todėl konservatorių ir liberalų teiginiai, kad jie neva suvaldė krizę, niekuo nepagrįsti, nes visi rodikliai šiandien blogesni, nei 2008-aisiais.

Ir čia svarbus klausimas – kodėl tuomet konservatoriai taip garsiai šaukė apie krizę, kurios iš esmės Lietuvoje ir nebuvo, bet dar svarbesnis, kodėl tos krizės jiems taip reikėjo? Pagaliau, kokiais kriterijais krizė yra apibrėžiama, jei tuomet kai visi makroekonominiai rodikliai yra geresni, kaip buvo 2008-aisiais, krizė, anot jų, buvo, o kai daug blogesni, kaip yra dabar, krizė esą suvaldyta?

Straipsnio puslapiai:

- Gediminas Kirkilas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas