Niūrios ekonomikos prognozės


Bendrovės nuotr.

Nerijus Mačiulis / manofinansai.lt

2013-08-13 18:18

Britų istorikas Thomas Carlyle 19 amžiuje ekonomikos mokslui suteikė pažeminantį titulą – niūrusis mokslas. Dažniausiai manoma, kad taip jį pakrikštyti paskatino ekonomisto ir demografo Robert Malthus prognozės, kad žmonija kentės nuo bado, nes gyventojų skaičius augs sparčiau nei maisto pasiūla. Ši prognozė buvo labai netiksli – produktyvumo augimo potencialas buvo neįvertintas, badaujančių žmonių skaičius kasmet mažėja, o nuo 30 iki 50 procentų viso pasaulyje pagaminamo maisto netgi atsiduria šiukšlynuose.

Prognozės nepasiteisino, bet niūraus mokslo titulas išliko. Ir turbūt ne veltui – ir šiandien pasaulyje netrūksta ekonomistų, prognozuojančių įvairiausio pobūdžio kataklizminius scenarijus, nors jie ir retai tampa realybe.

Šių metų pradžioje Lietuvos BVP augimą 2013 metams prognozavusių institucijų prognozių vidurkis siekė 3,1 procento. Tačiau pirmąjį pusmetį augimas siekė 3,6 proc. arba 4,2 proc., jei atsižvelgiama į darbo dienų skaičiaus ir sezono įtaką. Pernai pesimistinis atotrūkis buvo dar didesnis – prognozių vidurkis siekė 2,4 proc., o realus ekonomikos augimas buvo net 3,7 procento. Iš kur šis niūrus pesimizmas?

Viena vertus, valstybinių institucijų prognozių atsargumas yra sveikintinas – geriau konservatyviai vertinti augimo prognozes ir atitinkamai planuoti valstybės išlaidas, nei tuščiai tikėtis klestėjimo ir išlaidauti anksčiau laiko. Vis tik gali būti, kad ekonomistų prognozes klampina dar neužmiršti 2009 metai ir tik post-factum išprognozuotas beveik 15 proc. siekęs ekonomikos nuosmukis.

Tiesa, galima įžvelgti ir objektyvių priežasčių, verčiančių prognozuoti Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimą. Pernai rekordus sumušęs grūdų derlius šiemet gali ir nebedžiuginti, už produktyvumą sparčiau augančios darbo sąnaudos gali pakišti koją įmonių konkurencingumui, o braškantis Rusijos vežimas gali ne šiaip sulėtėti, bet ir visai sulūžti. Gali. Tačiau visas Lietuvos žemės ūkio sektorius pernai sukūrė vos 4,2 proc. šalies BVP – tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto daugiau nei ankstesniais metais. Tuo tarpu Lietuvos įmonių konkurencingumo augimas ir jų gebėjimas prisitaikyti prie neigiamų aplinkybių eksporto rinkose pastaraisiais metais buvo nuolat nepakankamai įvertinamas.

Deja, kartais nerimas kurstomas ir lygioje vietoje. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys, kad per 7 šių metų mėnesius bankrutavo 22 proc. daugiau įmonių nei pernai, tačiau užmirštama paminėti, kad dauguma šių bankrotų inicijuoti buvo dar 2009 ir 2010 metais, o dabar matome tik jau užgesusio gaisro dūmus.

Prognozes sudarančio ekonomisto užduotis yra pasitelkus statistinius ir ekonometrinius metodus ir remiantis faktine informacija bei pagrįstomis prielaidomis nusakyti labiausiai tikėtiną ateities scenarijų. Ne ką mažiau svarbi funkcija – įvardinti priežastis ir veiksnius, galinčius stumtelti ekonomiką iš labiausiai tikėtino kelio. Deja, panašu, kad pastaruoju metu neigiami ateities scenarijai ekonomistų prognozėse sulaukia daugiau dėmesio nei labiausiai tikėtinas ir vis akivaizdesnis vystimosi kelias: Lietuva ir kitais metais išliks tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungos ekonomikų. Jau ketvirtus metus iš eilės.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

 

- Nerijus Mačiulis

manofinansai.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas