„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Verslas

2017-09-08 17:22

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos. Visgi, menkas investicijų į produktyvumo didinimą augimas, tebesitęsianti emigracija bei spartėjantis kainų augimas ribos tiek eksporto, tiek ir vidaus vartojimo augimo perspektyvas 2018-2019 metais, o svarbių struktūrinių reformų atidėliojimas šiandien turės skaudžių pasekmių ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos augimo potencialui.

Dėl šių priežasčių „Nordea“ banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimo tempas 2018-2019 metais nuosaikiai lėtės iki 3%, o ilguoju laikotarpiu 2-3% augimas gali tapti norma.

Euro zonos renesansas

„Tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais“ – būtent tokį efektą euro zonai turėjo Didžiosios Britanijos sprendimas palikti Europos Sąjungą Sumažėjęs politinis neapibrėžtumas, pasibaigęs diržų veržimosi laikotarpis bei ECB tebevykdoma kiekybinio skatinimo programa davė papildomą impulsą besitęsiančiam cikliniam euro zonos ekonomikos augimui, kuris, prognozuojama, šiais metais sieks 2.1% ir niekuo nenusileis JAV ekonomikos augimui.

Įdomu tai, kad stipri euro zonos ekonomika padeda pačiai Britanijai, kurios eksportas į euro zoną auga dviženkliais skaičiais. Euro zonos ekonomikos renesansas taip pat suteikia papildomo impulso į eksportą orientuotoms Šiaurės šalių (Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos) ekonomikoms, kurios šiais metais demonstruoja sparčiausią augimą nuo 2007 metų. Stipri euro zona yra itin gera žinia Lietuvos eksportuotojams, kurie naudojasi galimybe plėsti savo rinkas tiek prekių, tiek ir paslaugų segmente.

Be to, euro zona tampa vis patrauklesnė pasaulio investuotojams, tad šis metas yra gera galimybė Lietuvai, kaip naujai euro zonos narei, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios nevalia praleisti. Statistiškai, Lietuvos eksporto rodiklius taip pat gerina itin sparčiai didėjantys eksporto srautai į iš recesijos besivaduojančią Rusiją, tačiau eksporto į šią šalį struktūroje dominuojant žemos pridėtinės vertės re-eksportui, Rusijos ekonomikos atsigavimas turi menką poveikį Lietuvos ekonomikai.

Kylanti infliacija – didžiausia grėsmė Lietuvos ekonomikai

Naujausi infliacijos rodikliai kelia pagrįstą nerimą, kad Lietuva jau yra įsisukusi į nevaldomą kainų augimo spiralę. Liepos mėnesį metinis kainų augimas Lietuvoje siekė 4.1% ir buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, o preliminarūs duomenys sufleruoja, kad rugpjūčio mėnesį galime tikėtis ir 4.5% siekiančios infliacijos.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas