„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Verslas

2017-09-08 17:22

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos. Visgi, menkas investicijų į produktyvumo didinimą augimas, tebesitęsianti emigracija bei spartėjantis kainų augimas ribos tiek eksporto, tiek ir vidaus vartojimo augimo perspektyvas 2018-2019 metais, o svarbių struktūrinių reformų atidėliojimas šiandien turės skaudžių pasekmių ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos augimo potencialui.

Dėl šių priežasčių „Nordea“ banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimo tempas 2018-2019 metais nuosaikiai lėtės iki 3%, o ilguoju laikotarpiu 2-3% augimas gali tapti norma.

Euro zonos renesansas

„Tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais“ – būtent tokį efektą euro zonai turėjo Didžiosios Britanijos sprendimas palikti Europos Sąjungą Sumažėjęs politinis neapibrėžtumas, pasibaigęs diržų veržimosi laikotarpis bei ECB tebevykdoma kiekybinio skatinimo programa davė papildomą impulsą besitęsiančiam cikliniam euro zonos ekonomikos augimui, kuris, prognozuojama, šiais metais sieks 2.1% ir niekuo nenusileis JAV ekonomikos augimui.

Įdomu tai, kad stipri euro zonos ekonomika padeda pačiai Britanijai, kurios eksportas į euro zoną auga dviženkliais skaičiais. Euro zonos ekonomikos renesansas taip pat suteikia papildomo impulso į eksportą orientuotoms Šiaurės šalių (Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos) ekonomikoms, kurios šiais metais demonstruoja sparčiausią augimą nuo 2007 metų. Stipri euro zona yra itin gera žinia Lietuvos eksportuotojams, kurie naudojasi galimybe plėsti savo rinkas tiek prekių, tiek ir paslaugų segmente.

Be to, euro zona tampa vis patrauklesnė pasaulio investuotojams, tad šis metas yra gera galimybė Lietuvai, kaip naujai euro zonos narei, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios nevalia praleisti. Statistiškai, Lietuvos eksporto rodiklius taip pat gerina itin sparčiai didėjantys eksporto srautai į iš recesijos besivaduojančią Rusiją, tačiau eksporto į šią šalį struktūroje dominuojant žemos pridėtinės vertės re-eksportui, Rusijos ekonomikos atsigavimas turi menką poveikį Lietuvos ekonomikai.

Kylanti infliacija – didžiausia grėsmė Lietuvos ekonomikai

Naujausi infliacijos rodikliai kelia pagrįstą nerimą, kad Lietuva jau yra įsisukusi į nevaldomą kainų augimo spiralę. Liepos mėnesį metinis kainų augimas Lietuvoje siekė 4.1% ir buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, o preliminarūs duomenys sufleruoja, kad rugpjūčio mėnesį galime tikėtis ir 4.5% siekiančios infliacijos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas