Norėjom kaip geriau, o kaip gausis – neaišku (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Juozas Pocius / demokratija.eu

2011-10-28 14:40

Lietuva drąsi šalis. Jei nusprendėm taip save pristatyti pasauliui, žodžius reikia patvirtinti darbais. Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje daug šalių pristabdė atominių elektrinių programas, o kai kurios šalys išvis nusprendė atsisakyti atominių elektrinių. Bailiai. O Lietuva pareiškė – mes statysim naują AE. Pinigų tokiam projektui neturim, statybų patirties neturim, realizavimo rinkos tokiam elektros energijos kiekiui neturim. Na ir kas. Užtat turim daug ambicijų ir esame drąsi šalis. O kiek mums tos ambicijos kainuos? Kai bandom to paklausti valdžios, girdime atsakymą – ne jūsų reikalas, tai komercinė paslaptis. Sužinosit, kai bus pasirašytos sutartys ir ką nors pakeisti jau bus vėlu. Nepaisant Konstitucijos nuostatos, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Drąsu? Net labai.

Nesigilinkime į techninius projekto aspektus, pabandykime panagrinėti keletą grynai ekonominių klausimų.

Pirma – kas finansuos naujosios elektrinės statybą? Atrodytų, kvailas klausimas, yra strateginis investuotojas, kuris turės 51% akcijų (bent jau toks skaičius minimas viešoje erdvėje), jis įneš atitinkamą dalį, o likusią dalį finansuos projekto partneriai – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Bet ... Vienoje televizijos laidoje žurnalistas paklausė „didžiausio Lietuvos atomininko“ Roko Žilinsko, ar nebus taip, kad statybos bus finansuojamos paskolomis, o jų grąžinimo kaštai bus įskaičiuoti į savikainą. Atsakymas – toks variantas irgi svarstomas. Tada kyla klausimas – jeigu „strateginis investuotojas“ nieko neinvestuoja, o statybos kaštus apmoka vartotojai, už ką jis gauna akcijų paketą? Padovanojam? Pagal įvairius vertinimus, statybos kaina gali siekti nuo 12 iki 20 milijardų litų ar net daugiau, tai 51% akcijų paketo kaina minimum 6 milijardai litų. Gera dovanėlė ...

Antra – kokia bus kilovatvalandės savikaina? Kadangi didžiąją atominių elektrinių gaminamos elektros energijos savikainos dalį sudaro statybos ir uždarymo kaštai, labai svarbu, koks bus numatytas atsipirkimo laikotarpis. Jei jis sutaps su elektrinės eksploatavimo laikotarpiu (50 – 60 metų), tai kilovatvalandės savikaina bus mažiau nei 10 centų. Jei bus sutarta dėl kelis kartus trumpesnio laikotarpio, tai savikaina gali siekti 30 ir daugiau centų. Pridėkim dar skirstomųjų tinklų antkainį, infliaciją, statybų pabrangimą, perteklinę energiją, kurios neįmanoma parduoti, ir kaina vartotojui artėja prie lito už kilovatvalandę. Kadangi derybos su „strateginiu investuotoju“ įslaptintos, teigti, jog taip ir bus, negalima. Bet negalima atmesti ir galimybės, jog bus kažkas panašaus. Valdžios teiginiai, jog kaina bus skaidri ir kad „energetinė nepriklausomybė“ kainuoja, optimizmo neįkvepia.

Trečia – kokius įsipareigojimus prisiims Lietuva? Ar bus fiksuotas elektros energijos kiekis, kurį Lietuva įsipareigoja nupirkti kasmet? Jei taip, tai kiek metų? Kas užsiims perteklinės energijos eksportu? Jei eksportuoti teks žemomis kainomis, ar Lietuva neprisiims įsipareigojimo padengti nuostolius? Turint karčios patirties su „Mažeikių nafta“, „Leo Lt“ ir kitais projektais, šie klausimai neatrodo retoriniai. Ir jeigu bent dalis šių prielaidų pasitvirtins, nuostoliai gali būti po keletą milijardų litų kasmet. Ir ne vienus ar keletą metų, o keletą dešimtmečių.

Straipsnio puslapiai:

- Juozas Pocius

demokratija.eu

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas