„Norfa“ atskleidė, kodėl nutraukia bendradarbiavimą su „Coca-Cola“

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr. Coca-Cola

2018-03-20 15:31

Šiandien išplatintame pranešime spaudai „Norfos mažmena“ pareiškė, kad jau kelintą kartą yra priversta atsisakyti bendradarbiauti su bendrovės Coca-Cola vietos padaliniu ir kompanijos gėrimų gamybos bei tiekimo partneriu mūsų šalyje UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ .

„Norfos“ bendradarbiavimas su Coca-Cola HBC Lietuva nutrūkęs jau beveik dvejus metus.

Coca-Cola už savo produkciją Lietuvoje iš prekybininkų reikalauja maždaug 10 proc. didesnės kainos, nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse. Todėl, dalis mūsų šalies prekybininkų priversti pirkti ir įsivežti į Lietuvą Coca-Cola gėrimus iš „pigių“ Europos šalių, atskleidžiama pranešime.

„Norfos“ vadovybė mano, kad kai kurios didžiosios tarptautinės bendrovės diskriminuoja Lietuvą savo kainų politikoje, darydamos mūsų šalį „brangia“.

Pernai, visuomenei pasipiktinus, šalies kompetentingos institucijos atliko tyrimus ir nustatė, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių populiarūs importuoti maisto produktai – kitokios kokybės nei Vakaruose. Tyrimas parodė, kad produktai, pagaminti Vakaruose, yra kitokios sudėties, spalvos, konsistencijos ir skonio, nei vartoja vakariečiai, kurie valgo geresnį maistą nei lietuviai, nors produktas yra toks pat.

„Lietuvos valdžia turėtų atkreipti dėmesį ne tik į prekių kokybę, bet ir į tai, kad kai kurios didžiosios korporacijos (ne tik Coca-Cola) savo produkciją Lietuvoje parduoda gerokai didesnėmis kainomis, nei kai kuriose kitose Europos valstybėse“, - teigė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

„Kompetentingos valstybės institucijos galėtų pasiaiškinti, ar tokia didžiųjų tarptautinių bendrovių praktika mūsų šalyje, nesikerta su pagrindiniais laisvos ir sąžiningos prekybos principais“, - pridėjo jis.

„Coca–Colos“ atstovas: kreipsimės į „Norfos“ atstovus

„Coca–Cola HBC“ Baltijos šalių prekybos vadovas Radomiras Paunicas teigia, kad bendra taisyklė yra tokia, jog dėl makroekonominių priežasčių produktų kainos įvairiose rinkose skiriasi. Baltijos šalių atveju kainas papildomai veikia faktas, kad čia negaminamas didžiosios dalies produktų asortimentas.

„Tai reiškia, kad yra tiekimo grandies kaštų, tarp jų ir pakuočių ženklinimo, į kuriuos mes turime atsižvelgti taikydami produktų kainas. Papildomai, nuo 2017 m. produktų kainoms Lietuvoje ženklios įtakos turėjo pakuočių atliekų tvarkymo per užstato sistemą kaštai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas