„Norfos“ savininkas atskleidė, kokius antkainius užsideda parduotuvės

(Puslapis 3 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-01-20 09:11

Jis taip pat pabrėžia, kad žemdirbys ir ūkininkas turi vienokius kaštus, o parduotuvė dar kitokius. Tad nors ir Seime yra buvę tokių siūlymų, negalima kainą lentynoje padalinti į tris dalis, nes kaštai kitokie.

Tą portalui tvirtina ir „Maxima LT“ komercijos vadovas Paulius Dambrauskas. Iš antkainių mokami ne tik prekybos tinklo mokesčiai, bet ir darbuotojų užmokestis.

„Dėl aršios konkurencijos rinkoje, kartais prekės ir Lietuvoje, ir kitose šalyse parduodamos netgi su nuline pelno marža, t.y. prekybininkas parduoda prekę už savikainą. Tokiu būdu, atsisakydamas pelno iš pasirinktų maisto produktų kategorijų, jis gali pritraukti ir išlaikyti savo pirkėjus. Šiuo metu visi mažmeninės prekybos tinklai Lietuvoje kovoja dėl kiekvieno pirkėjo, kurių, pirmiausia, dėl demografinių priežasčių, šalyje mažėja.

Dažniausiai konkurencinių kovų lauku tampa būtent kasdienio vartojimo produktai, tokie, kaip pienas, mėsa, kasdienio vartojimo daržovės ir vaisiai. Ieškodami naujų, derėdamiesi su jau esamais tiekėjais, taip pat reikalaudami tiekėjus pagrįsti net ir nedidelio kainų augimo priežastis, nuolat didindami savo veiklos efektyvumą siekiama geriausių kainų“, – atsako P. Dambrauskas.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat prideda, kad dėl aršios konkurencijos dalį produktų tenka parduot nuostolingai, jie yra lentynose tik dėl asortimento įvairovės.

Antkainiai – didžiulė komercinė paslaptis, tad kiti prekybos tinklai tikslaus skaičiaus neįvardija.

Atskleidė pelno procentą

Dėl antkainių prekybos tinklų apyvartos gali atrodyti milžiniškos, o tiksliau, milijardinės. Tačiau atskaičius visus minėtus kaštus: mokesčiai, atlyginimai, infrastruktūros, logistikos išlaikymas, pelnas atrodo daug mažesnis.

„Iš to pelno toliau investuoja į statybas ir plėtrą. Esmė čia ir yra, kad visame pasaulyje, tokios pasaulinės maisto kompanijos kaip „Wallmart“, turi apie 5–7 proc. pelningumą nuo apyvartos. Tai jau labai gerai. Lietuvoje sieka 1–3 proc. Viskas priklauso nuo to, kaip efektyviai išnaudoji konkurencinius instrumentus ir kitus dalykus, bet pelningumas mažiausias palyginus su kitais sektoriais“, – sako L. Vilimas.

Paulius Dambrauskas teigia, kad mažmeninės prekybos sektoriuje veikiančių įmonių pelno marža paprastai siekia apie 2–5 proc., o informacinių ir ryšių technologijų įmonių pelno marža Lietuvoje gali siekti ir daugiau nei 20 proc.

O D. Dundulis įvertinęs visų tinklų Lietuvoje kainų lygį nurodo, kad kai kurių pelnas nei 1 proc. nesudaro nuo apyvartos. „Norfos“ likutinis pelnas yra apie 1,5–2 proc.

Pelnas, atlyginimai ir kainos – taip pat susieti itin stipriu ryšiu.

„Jei prekybos centras dirbs ant nulio, tai turėtų nuleisti apie 1,5 proc. kainas. Ar pirkėjas tai pajus? Nepajus. Tai grįžkime prie atlyginimų. Kai mes norime nuleisti kainas ir mokėti daug darbuotojams. Ar tai įmanoma?

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas