NT „burbulo“ belaukiant: spekuliacijos ir dar vienas krytis
(Puslapis 1 iš 2)

Fotodienos nuotr.
2014-01-22 10:44
Lietuvoje pernai viešėjęs Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius Robertas J. Shilleris gruodį vykusioje konferencijoje sakė, kad ekonominiai burbulai formuojasi kaip socialinė epidemija, todėl turėtų būti vertinami ne tik finansiniu, bet ir psichologiniu, sociologiniu, antropologiniu ir kitais požiūriais.
„Aš apie ekonominius burbulus galvoju kaip apie socialinę epidemiją“, - Vilniuje vykusioje diskusijoje „Spekuliacinės turto kainos ir platesni mūsų tikslai“ kalbėjo R. J. Shilleris. Anot jo, ekonominiai burbulai yra primena, pavyzdžiui, uodų populiacijos protrūkius, kai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jų prisiveisia daugiau nei įprasta.
Profesorius teigė, kad formuojantis ekonominiams burbulams vyksta panašus procesas – žmonės ima bijoti spartaus kainų augimo ir ši paranoja ima plisti, kol galiausiai paveikia žmonių finansinį elgesį.
R. J. Shillerio manymu, sustabdyti tokias ekonominių burbulų „epidemijas“ galėtų didelių finansų institucijų atsakomybė ir žinojimas, kad kilus ekonominiams sunkumams vyriausybė jų negelbės. Profesorius kaip pavyzdį pateikė sunkmečiu populiarų, didiesiems Europos bankams taikytą finansų institucijų apibūdinimą - „per didelis, kad bankrutuotų“. Jo teigimu, priežiūros institucijos turėtų neleisti, kad tokie milžinai susiformuotų.
JAV „burbulas“ jau pučiasi
R. J. Shillerio nuomone, JAV nekilnojamojo turto (NT) burbulas jau pučiasi, o „kosminių“ 2006-2007 metų kainų laukti ilgai neteks. „Nominaliai tokios kainos tikriausiai bus jau 2019-2020 m., tačiau dėl kasmet po 2 proc. siekiančios infliacijos realios 2006-2007 m. lygį siekiančios kainos sugrįš maždaug 2030 m. arba vėliau“, - teigė ekonomistas.
Tai pat jis pabrėžė, kad NT kainos neturi nuolat kilti ir gali per dešimtmečius išlikti stabilios arba išaugti nežymiai, o tai, kad ekonominio pakilimo metu žmonės tikėjosi kainų augimo ir „pripūtė“ NT burbulą. Kaip bebūtų, R. J. Shilleris įsitikinęs, kad yra pernelyg daug teorijų ir prognozių, kad būtų galima tiksliai numatyti tikslius kainų pasikeitimus. Pasak jo, labai daug lemia žmonių nuotaikos ir tai yra fundamentali ekonomikos problema.
Gali padaugėti spekuliacijų
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, normaliai vystantis nekilnojamojo turto rinkai – tai yra, tuomet kai būsto pasiūla neatsilieka nuo būsto paklausos – būstų kainos auga maždaug panašiu tempu, kaip ir darbo užmokestis.
„Vidutinis darbo užmokesčio augimas Lietuvoje turėtų siekti apie 5 proc., taigi, jei tiek pat per metus pabrangs ir būstas, į prieš krizę buvusį lygį (nekilnojamojo turto – balsas.lt) kainos sugrįš maždaug po dešimtmečio – 2023 metais“, - sakė ekonomistas. Jo manymu, dėl NT rinkoje susiklosčiusios situacijos gali padaugėti spekuliacijų arba kainos gali netgi sumažėti.
- Agnė Pikšrytė