NT „burbulo“ belaukiant: spekuliacijos ir dar vienas krytis

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Agnė Pikšrytė / Balsas.lt

2014-01-22 10:44

Lietuvoje pernai viešėjęs Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius Robertas J. Shilleris gruodį vykusioje konferencijoje sakė, kad ekonominiai burbulai formuojasi kaip socialinė epidemija, todėl turėtų būti vertinami ne tik finansiniu, bet ir psichologiniu, sociologiniu, antropologiniu ir kitais požiūriais.

„Aš apie ekonominius burbulus galvoju kaip apie socialinę epidemiją“, - Vilniuje vykusioje diskusijoje „Spekuliacinės turto kainos ir platesni mūsų tikslai“ kalbėjo R. J. Shilleris. Anot jo, ekonominiai burbulai yra primena, pavyzdžiui, uodų populiacijos protrūkius, kai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jų prisiveisia daugiau nei įprasta.

Profesorius teigė, kad formuojantis ekonominiams burbulams vyksta panašus procesas – žmonės ima bijoti spartaus kainų augimo ir ši paranoja ima plisti, kol galiausiai paveikia žmonių finansinį elgesį.

R. J. Shillerio manymu, sustabdyti tokias ekonominių burbulų „epidemijas“ galėtų didelių finansų institucijų atsakomybė ir žinojimas, kad kilus ekonominiams sunkumams vyriausybė jų negelbės. Profesorius kaip pavyzdį pateikė sunkmečiu populiarų, didiesiems Europos bankams taikytą finansų institucijų apibūdinimą - „per didelis, kad bankrutuotų“. Jo teigimu, priežiūros institucijos turėtų neleisti, kad tokie milžinai susiformuotų.

JAV „burbulas“ jau pučiasi

R. J. Shillerio nuomone, JAV nekilnojamojo turto (NT) burbulas jau pučiasi, o „kosminių“ 2006-2007 metų kainų laukti ilgai neteks. „Nominaliai tokios kainos tikriausiai bus jau 2019-2020 m., tačiau dėl kasmet po 2 proc. siekiančios infliacijos realios 2006-2007 m. lygį siekiančios kainos sugrįš maždaug 2030 m. arba vėliau“, - teigė ekonomistas.

Tai pat jis pabrėžė, kad NT kainos neturi nuolat kilti ir gali per dešimtmečius išlikti stabilios arba išaugti nežymiai, o tai, kad ekonominio pakilimo metu žmonės tikėjosi kainų augimo ir „pripūtė“ NT burbulą. Kaip bebūtų, R. J. Shilleris įsitikinęs, kad yra pernelyg daug teorijų ir prognozių, kad būtų galima tiksliai numatyti tikslius kainų pasikeitimus. Pasak jo, labai daug lemia žmonių nuotaikos ir tai yra fundamentali ekonomikos problema.

Gali padaugėti spekuliacijų

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, normaliai vystantis nekilnojamojo turto rinkai – tai yra, tuomet kai būsto pasiūla neatsilieka nuo būsto paklausos – būstų kainos auga maždaug panašiu tempu, kaip ir darbo užmokestis.

„Vidutinis darbo užmokesčio augimas Lietuvoje turėtų siekti apie 5 proc., taigi, jei tiek pat per metus pabrangs ir būstas, į prieš krizę buvusį lygį (nekilnojamojo turto – balsas.lt) kainos sugrįš maždaug po dešimtmečio – 2023 metais“, - sakė ekonomistas. Jo manymu, dėl NT rinkoje susiklosčiusios situacijos gali padaugėti spekuliacijų arba kainos gali netgi sumažėti.

Straipsnio puslapiai:

- Agnė Pikšrytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas