NT mokestis grįstas emocijomis

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-04-19 11:29

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus. Žinodami tokius preliminarius skaičius, turime atmesti nekilnojamojo turto mokestį, kaip Mesiją, išgelbėsiantį valstybę nuo biudžeto deficito.

Mokesčio šalininkams sunkiai sekasi sugundyti savivaldybes. Mėginama įpiršti netikrą monetą - neva nekilnojamojo turto mokestis papildys savivaldybių kišenes ir padidins jų savarankiškumą. Anaiptol! Savivaldybės nekimba ant šio jauko, nes žino, kad pagal galiojančią savivaldybių biudžetų formavimo tvarką šis mokestis sumažins kitas savivaldybėms skiriamas lėšas, perskirstant gyventojų pajamų mokestį, mažinant bendrąją dotaciją. Gundymai pinigais - neveikia. Apsisprendžiant dėl nekilnojamojo turto mokesčio, lieka remtis kitais, nefiskaliniais argumentais.

Pastebėjau, kad iš inercijos gana daug žmonių pritaria nekilnojamojo turto mokesčiui. Tačiau ant tvirto pagrindo jiems padeda sugrįžti klausimai, į kuriuos mokesčio šalininkai turi turėti tvirtą atsakymą. Pavyzdžiui, kodėl būtent nekilnojamasis turtas turi būti išskiriamas iš visų kitų turto rūšių? Ne akcijos, ne obligacijos, ne automobiliai, ne drabužiai, ne antikvaras, ne juvelyrika, ne maistas - bet pastatai, būstas. Niekada negavau atsakymo į šį klausimą. Bene vienintelis nors kiek apčiuopiamas argumentas - todėl, kad šio turto negali paslėpti. Tačiau akcijos, automobiliai, ginklai – taip pat registruoti ir nepaslepiami. Ir jei būtų rastas būdas suregistruoti moterų sukneles ir vyrų kostiumus, gal ir juos kasmet reikėtų apmokestinti?

Kitas klausimas, į kurį negaunu atsakymo – apie daugiaaukštį apmokestinimą. Kodėl turtas, įsigytas iš apmokestintų žmogaus pajamų ir už kurį sumokėtas PVM, turi būti apmokestintas papildomai, ir taip kasmet? Šis mokestis nesibaigia, net jei pats mokesčio mokėtojas numiršta. Žmogus niekada neužbaigia mokėti šio mokesčio, net jei nebeturi pajamų, net jei pats turtas aptriušo ir nunyko. Kuo žmogus, įsigijęs būtent šios rūšies daiktą nusipelnė tokio mokesčių jungo iki gyvos galvos? Kuo jis blogesnis už tą, kuris gautas pajamas išleido kitaip, pavyzdžiui, kelionėms?

Nesivarginkite vartydami vadovėlius, logiškų argumentų turto mokesčio objektui pagrįsti nėra. Yra tik emociniai, o jie nėra geras apmokestinimo pateisinimas. Bet - kadangi viešai naudojamas, tai aptarkime ir juos. Paprastai žmonės pritaria šiam mokesčiui, nes galvoja, kad jis bus taikomas ne jiems, o kitiems. Šventas naivume! Galvokime logiškai. Jei valdžia įveda mokestį, vadinasi ji siekia surinkti pajamų. Jei ji taiko daug išimčių ir lengvatų, ji pajamų nesurenka. Vadinasi, ji sieks išplėsti šio mokesčio bazę. Tikrai ateis diena, kai į ją pateks absoliuti dauguma turto savininkų. Būtent taip ir vyksta. Pradžioje buvo apmokestintas tik įmonių nekilnojamasis turtas, po to – komercinėms reikmėms naudojamas gyventojų turtas. Dabar jau kalbame apie būsto apmokestinimą!

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas